„Mes turime sukurti savo visuotinės gynybos modelį ir galime tai padaryti lietuviškai – greitai, praktiškai ir veikdami kartu. Šiandienos daugiau nei 60 parašų mums nėra finišas – tai pirmoji banga, pirmoji ovacija, kuri turi pakelti iš sėdimų vietų ir kitus, dalyvaujančius valstybės gyvenime“, – sveikinimo kalboje teigė iniciatyvos autorius Tomas Godliauskas.
Tuo metu vienos iš pasirašiusiųjų organizacijų – Lietuvos žemės ūkio rūmų – direktorius Sigitas Dimaitis teigė, kad maisto saugumas yra viena iš šalies gynybos dedamųjų.
„Šalies gynyba yra ne tik kariuomenė – šalies gynyba yra ir maisto saugumas. Be maisto turbūt nė vienas kareivis ilgai neišgyvens, todėl mes esame čia. Todėl mes nedvejodami pasirašėme šią chartiją“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė teigė, kad sprendimą prisijungti prie chartijos paskatino noras „daryti daugiau“.
„Mes suprantame, kokią atsakomybę mes nešame – mes saugome Lietuvos istoriją, mums yra patikimos žmonių istorijos. Ir iš tikrųjų, kaip mes išsaugosime Lietuvos paveldą, tai yra ir mūsų valstybingumo garantas. Todėl mes, kaip organizacija, manome, kad turime daryti daugiau (...) todėl atsiradus galimybei prisijungti prie šios chartijos mes be didelių diskusijų tą padarėme“, – teigė R. Kačkutė.
Dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, chartiją pasirašiusios organizacijos pripažįsta, jog Lietuvos saugumas ir visuomenės atsparumas yra bendra valstybės, joje veikiančių organizacijų ir piliečių atsakomybė.
Pasirašydamos šį susitarimą organizacijos įsipareigoja stiprinti savo darbuotojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms, per metus vykdyti bent vienas krizių valdymo ar civilinės saugos pratybas.
„Organizuojame pirmosios pagalbos mokymus bei sudarome sąlygas darbuotojams savarankiškai pasirengti pirmosioms 72 valandoms krizės ar karo atveju“, – teigiama viename iš dokumente skelbiamų įsipareigojimų.
Kitas įsipareigojimas – palaikyti visuotinio šaukimo įteisinimą Lietuvoje iki 2030 metų.
„Visuotinis šaukimas yra pamatinis visuotinės gynybos dėmuo, sukuriantis ne tik pasirengimo ir atgrasymo, bet ir socialinės įtraukties bei ekonominės gerovės efektus. Pritariame teisiškai įtvirtintam visuotinio šaukimo terminui – 2030 metų“, – skelbiama chartijoje.
Daugiau kaip 30 institucijų dalyvavo visuotinės gynybos pratybose
ELTA primena, kad rugsėjo 7–8 dienomis Lietuvoje vyko visuotinio gynybos modelio pratybos. Šioje iniciatyvoje dalyvavo daugiau kaip 30 valstybės, savivaldybių bei visuomenės institucijų, kurios tikrino savo pasirengimą taikos, hibridinių grėsmių ir karo parengties atvejais.
Jų metu, kaip nurodė asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas, paaiškėjo esminės sistemos spragos – nepakankamas institucijų finansavimas ir veiksmų koordinavimo stoka.
Kaip skelbta, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras anksčiau teigė, kad Lietuvos karinės pajėgos nuosekliai ruošiasi visuotiniam šaukimui ir iki 2030 metų planuoja pasiekti numatytą kariuomenės personalo augimo lygį, įskaitant maždaug 8 tūkst. šauktinių.
Vis dėlto, pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, Lietuva neturėtų iš anksto įsipareigoti konkrečiai datai, kada visuotinis šaukimas turėtų būti įgyvendintas. Jo teigimu, tai gali būti padaryta anksčiau arba vėliau – priklausomai nuo objektyvių aplinkybių.
Remiantis rugpjūtį asociacijos „Visuotinė gynyba“ atlikto tyrimo duomenimis, 76 proc. apklaustų gyventojų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 metų.
Daugiau nei 25 proc. apklaustųjų pasisako už visuotinio šaukimo įgyvendinimą iki 2030 metų, o 51 proc. gyventojų palaiko įgyvendinimą „kuo greičiau“. Dar beveik 8 proc. pritartų visuotiniam šaukimui po 2030 metų, o 12 proc. gyventojų teigia, kad Lietuvai apskritai nereikia visuotinio šaukimo. Nuomonės šiuo klausimu neturi 4 proc.