Uppsalos mieste (Švedijoje), akmenų skaldykloje dirbusiems lietuviams sudegus per gaisrą, įsiplieskusį apgyvendinimui skirtame vagonėlyje, didžiules dvasines kančias patyrusių jų artimųjų kelias iki teisingumo trunka jau 11 metų.

Vilniaus apygardos teismas šioje civilinėje byloje praėjusį antradienį pripažino, jog Švedijos įmonė „Gabioner Sweden AB“ privalo nešti atsakomybę už įvykusią tragediją, nes nepasirūpino, jog jos vagonėlyje apgyvendinti darbininkai būtų aprūpinti net minimaliomis gesinimo priemonėmis.

Mobiliajame namelyje-vagonėlyje nebuvo įrengta gaisro signalizacija ir priešgaisrinė sistema, užtikrintas vandens tiekimas. Nebuvo netgi gesintuvo, dūmų detektoriaus, priešgaisrinės antklodės.

Siaubinga nelaimė įvyko 2015 metų gegužės 31-osios naktį – vagonėlį apėmus liepsnoms, žuvo iš Mažeikių krašto kilę trys jauni vyrai, 26 metų Ramūnas Mažrimas, 24 metų Robertas Radavičius ir Artūras Voras.

[[ge:lrytas:lrytas:762658]][[ge:lrytas:lrytas:753746]][[ge:lrytas:lrytas:6262752]][[ge:lrytas:lrytas:26360544]]

Vienintelis gyvas liko ketvirtasis bendradarbis, Tomas R., kuris apie 3 valandą nakties prabudo, vagonėliui jau degant atvira liepsna – gelbėdamasis jis iššoko pro langą.

„Galimybės pradėti gesinti vagonėlio jis neturėjo dėl vandens ir gaisro gesinimo įrangos nebuvimo“, – pažymėjo Vilniaus apygardos teisėjų kolegija, įpareigojusi „Gabioner Sweden AB“ atlyginti R.Mažrimo ir R. Radavičiaus motinoms Vidai Alšauskienei ir Sonatai Grigalavičienei po 50 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Atsiprašymo ir pagalbos teigė nesulaukusi

„Vaikų mums nesugrąžins ir skausmo nepanaikins jokie pasaulio pinigai, tačiau tie, kas nepasirūpino jų saugumu, turi atsakyti už kraupią tragediją nulėmusį savo nerūpestingumą.

Mūsų kova nebuvo beprasmė – tikiuosi, kad ji įkvėps nenuleisti rankų ir kitiems žmonėms, kovojantiems dėl teisingumo.

Kelias į teisingumą gali būti labai ilgas ir skausmingas. Tačiau teisingumas yra“, – naujienų portalui Lrytas tvirtino S. Grigalavičienė.

Moteris prisiminė, jog atsakomybės nusikratyti bandę Švedijos firmos atstovai neatsiprašė žuvusiųjų šeimų, nepadėjo grąžinti palaikų į Lietuvą.

Svarstyklės – permainingos

Vilniaus apygardos teismo sprendimu švedų įmonė taip pat privalės abiejų žuvusiųjų mamoms atlyginti ir turtinę žalą, kurios bendras dydis sudaro 24 tūkst. eurų. Tai – palaikų gabenimo iš Švedijos, vertimo paslaugų, laidojimo, vaistų bei kitos išlaidos.

Be to, Švedijos bendrovė liepsnų pražudytų lietuvių artimiesiems turės sumokėti beveik 16 tūkst. eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.

Sūnų netekusios motinos patyrė milžinišką moralinį sukrėtimą – joms teko vartoti medikamentus, lankytis pas gydytojus.

„Gabioner Sweden AB“ viso proceso metu atkakliai kratėsi atsakomybės. Iš pradžių svarstyklės krypo švedų naudai, kuomet 2022 metų vasarį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai, o vėliau, 2023 metų vasarį ir Šiaulių apygardos teismas atmetė S. Grigalavičienės ir V. Alšauskienės ieškinius.

Tačiau Aukščiausias teismas (LAT) joms nepalankų sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Mažeikių rūmams, kurie pripažino, kad Švedijos įmonė turi nešti civilinę atsakomybę dėl to, kad ši nepasirūpino darbininkų iš Lietuvos saugumu.

Šį sprendimą apskundę švedai nieko nepešė – jų skundas Vilniaus apygardos teisme 2026 metų rugsėjo 15 dieną buvo atmestas.

Skundus pateikė ir žuvusių lietuvių motinos, kurioms neturtinė žala nuo 30 tūkst. eurų padidinta iki 50 tūkst. eurų (kiekvienai), taip pat Švedijos įmonė įpareigota atlyginti joms didesnes bylinėjimosi išlaidas nei buvo įvertinę teismo Mažeikių rūmai.

Vilniaus apygardos teismo nutartis nėra galutinė – Švedijos kompanija dar gali ją apskųsti LAT.

Neužtikrino žmonių saugumo

R.Mažrimas, R. Radavičius, A. Voras ir Tomas R. į Švediją išvyko, turėdami legalias darbo sutartis, kurias buvo pasirašę su Mažeikių rajono statybos bendrove „Vytl“.

Akmenų pakuotojai buvo komandiruoti į Uppsalą. Šiame mieste, kaip planuota, jie turėjo šiuos darbus atlikti pustrečio mėnesio, nuo 2015 metų gegužės 22 dienos iki liepos 4 dienos.

Į komandiruotę lietuviai buvo išsiųsti „Vytl“ susitarimo su „Gabioner Sweden“ pagrindu.

Jau po tragedijos. 2015 metų rugpjūčio 19 dieną, Švedijos darbo saugos inspekcija konstatavo, jog vagonėlį ši įmonė parūpino iš Lietuvos firmos nusamdytiems darbuotojams, kad jie galėtų vagonėlyje pasilikti, dirbami bendrovei „Gabioner Sweden“. Tai pripažino ir pats švedų įmonės atstovas.

Pagal susitarimą su „Vytl“, „Gabioner Sweden“ privalėjo pasirūpinti darbininkų apgyvendinimu.

„Atsakovės (Švedijos kompanijos „Gabioner Sweden“ – Red.) darbuotojų apgyvendinimui suteiktas vagonėlis nebuvo aprūpintas net minimaliomis gaisro gesinimo priemonėmis, nebuvo įrengta gaisro signalizacija ir priešgaisrinė sistema. Jame nebuvo užtikrintas vandens tiekimas, tinkamas elektros instaliacijos įrengimas, nors tokias pareigas patalpų savininkui numato aukščiau nurodyti Švedijos teisės aktai“, – konstatavo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai.

Tokiai išvadai pritarė ir Vilniaus apygardos teismas, pabrėžęs, kad švedų pareiga buvo užtikrinti, jog gyventi skirtame vagonėlyje nekiltų pavojaus jame esančių žmonių saugumui.

Švedų argumentai - sumalti į miltus

„Gabioner Sweden“ bandė nusikratyti atsakomybės – jos atstovai pareiškė, pareikšdama, jog vagonėlyje gyvenę vyrai tragedijos išvakarėse vartojo alkoholį, o pačios Švedijos įmonės veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.

Taip pat tvirtinta, jog bendrovės „Gabioner Sweden“ su žuvusiais „Vytl“ darbuotojas nesiejo jokie sutartiniai ir darbo teisiniai santykiai

Tačiau Lietuvos teismai atkreipė dėmesį – tragediją lėmė būtent tai, jog atsakovė neaprūpino patalpų bent minimaliomis gaisro gesinimo priemonėmis.

„Veikiant gaisro aptikimo ir perspėjimo sistemai, žuvusieji apie jį būtų sužinoję jo pradžioje ir turėję galimybę bent pabandyti gesinti gaisrą, galbūt ir pasišalinti iš patalpų“, – švedų argumentus į miltus sumalė Vilniaus apygardos teismas.

Švedijos teisėsaugos institucijoms taip ir nepavyko nustatyti gaisro priežasties.

Žuvusiųjų mamos S. Grigalavičienė ir V. Ališauskienė išreiškė viešą padėką Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos valstybinei darbo inspekcijai, buvusiai Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkei Zita Žvikienei už visų jų indėlį į teisingumą.

Švedijoje sudegusių jaunų vyrų iš Lietuvos motinos teisingumą pasiekė po 11 metų: „Mūsų kova nebuvo beprasmė“ (1)