„LAT gautas nuteistosios E. Švenčionienės kasacinis skundas dėl įrašo apie Medininkų tragediją. Skundu prašoma panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kuriais ji pripažinta kalta dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo (BK 170–2 str. 1 d.) ir bylą nutraukti“, – Eltą informavo LAT pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Tautvilė Merkevičiūtė.
Nors nuosprendis įsiteisėjo dar birželį, šalys per tris mėnesius dar galėjo pasinaudoti teise paduoti skundą LAT. Prokuratūros skundas šioje byloje buvo patenkintas iš dalies, tačiau kaltintojas į LAT nesikreipė.
„Prokuroro apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme buvo iš dalies patenkintas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimą prokurorui skųsti kasacine tvarka nebuvo pagrindo. Kasacinis skundas teismui nėra pateiktas“, – Eltą informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.
Į Antakalnio kapines atvykusi E. Švenčionienė sulaukė pagyrų: vadino šaunuole ir ragino nekreipti dėmesio
Lietuvos probacijos tarnyba informavo ikiteisminį tyrimą organizavusį ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusį prokurorą, kad liepos 9 d. nuteistoji E. Švenčionienė pasirašytinai supažindinta su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teisėmis, pareigomis, bei atsakomybe ir teisinėmis pasekmėmis.
Vilniaus apygardos teismas už įrašą apie Medininkų tragediją E. Švenčionienei paskyrė pusantrų metų laisvės apribojimo bausmę. Per šį laikotarpį moteris įpareigota dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinę bylą, kurioje E. Švenčionienė nubausta 800 eurų bauda už Georgijaus juostos viešą demonstravimą, moteris teigė, kad yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje.
Jai ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo skirta 3 750 eurų bauda. Nauju nuosprendžiu bausmė buvo sugriežtinta.
Susiję straipsniai
.„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle tada rašė E. Švenčionienė. Šį įrašą nuteistoji įpareigota pašalinti iš savo socialinio tinklo paskyros „Facebook“.
„Teismas įpareigojo E. Švenčionienę nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, iš jos paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ (…) pašalinti pranešimą su turiniu, už kurį ji ir buvo nuteista“, – sakė teisėja J. Dabulskytė-Raizgienė.
Prokuratūros vertinimu, aukščiau minėtu įrašu socialiniame tinkle kaltinamoji įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija prokuroro skundą tenkino iš dalies ir bausmę E. Švenčionienei sugriežtino.
E. Švenčionienė teigė, kad savo pasisakyme rėmėsi ir Giedrės Gorienės knyga apie Medininkų tragediją. Tačiau Vilniaus apygardos teismas sako, kad apklausta knygos autorė G. Gorienė, aiškiai nurodė, kad knygoje nebuvo jokios informacijos, kurioje kalbama apie žudikus iš savų tarpo.
„Nuteistoji negalėjo įvardinti jokių konkrečių knygos vietų, kurios būtų leidusios jai skelbti tokį įrašą“, – paskelbė teismas.
Pirmosios instancijos nuosprendžiu E. Švenčionienei už įrašą apie Medininkų tragediją šiemet vasarį buvo skirta piniginė 3 750 eurų bauda.
Atsižvelgė į tai, kad buvo bausta anksčiau
Šioje baudžiamojoje byloje E. Švenčionienei kaltinimai pateikti po to, kai ji, minint 33-ąsias Medininkų žudynių metines, 2024 m. liepos 31 d. socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą apie minėtus įvykius. Šias aplinkybes įvertino ir Vilniaus apygardos teismas.
„Teismas įvertino nusikaltimo pavojingumą. Socialiniame tinkle E. Švenčionienė paskelbė įrašą, kuriuo šiurkščiai menkinamas Lietuvos Respublikos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintas agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktas, jos metu įvykdyti sunkūs nusikaltimai. Įrašą paskelbė internetu, sudarė sąlygas plačiai paskleisti, šis įrašas sulaukė didžiulio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Pasirinkta diena neatsitiktinai – būtent per 33-ąsias Medininkų žudynių metines“, – sakė teisėja J. Dabulskytė-Raizgienė.
Teisėja atkreipė dėmesį, kad E. Švenčionienė bausta administracine tvarka už totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių demonstravimą, šiuo metu teisiama Vilniaus apygardos teisme dėl padėjimo kitai valstybei prieš Lietuvą. Todėl nauju nuosprendžiu nuteistajai paskirta griežtesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Šioje byloje prokuroras jau pasiūlė skirti realią laisvės atėmimo bausmę.
„Teismas neabejotinai sutinka, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikšti įsitikinimus, savo nuomonę, tačiau ta teise reikia naudotis tinkamai. Būtent taip nesielgia Erika Švenčionienė. Byloje yra specialisto išvada, ji duota kategoriška, aiški. Specialistai įvertino, kad įrašu buvo siekta sukelti abejones oficialiai žinoma informacija. Įraše vartojamos frazės buvo pateikiamos kaip faktiniai teiginiai, o ne kaip asmeninė abejonė, spėjimas ar tai subjektyvi nuomonė. Tekste nebuvo vartojamos abejonę ar vertinimą reiškiančios formuluotės: „manau“, ‚spėju“, „galbūt“. Kad ir kaip bandyta paneigti specialisto išvadą, tačiau teismas visus argumentus atmetė“, – sakė teisėja J. Dabulskytė-Raizgienė.
1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.