Tai siūlantį nutarimo projektą įregistravo per 50 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų, kurie siekia nuo 300 tūkst. iki 200 tūkst. piliečių parašų sumažinti reikalavimo kartelę referendumui paskelbti ir inicijuoti Konstitucijos keitimą.
Planuojama tautos atsiklausti, ar ji pritaria, kad Konstitucijos 9 straipsnyje būtų numatyta, kad referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 200 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Referendumui taip pat planuojama pateikti Konstitucijos 147 straipsnio pakeitimo projektą, pagal kurį sumanymą keisti ar papildyti šį dokumentą „turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 200 tūkstančių rinkėjų“. Šiuo metu Konstitucijoje yra įtvirtinta 300 tūkst. rinkėjų kartelė.
Iniciatyvos autorius, Mišrios Seimo narių grupės narys Ignas Vėgėlė mano, kad pasikeitus šalies demografinei padėčiai, reikėtų sumažinti reikalavimus referendumui surengti.
„Surinkti 300 tūkst. parašų praktiškai ir techniškai yra neįmanoma, nes pasikeitė mūsų demografinė padėtis. Priimant Konstituciją šalyje buvo 3,5 milijono gyventojų, dabar mūsų yra porą milijonų. Išlaikyti tokį pat parašų skaičių, koks buvo priimant Konstituciją, tiesiog būtų nesąžininga piliečių atžvilgiu“, – Eltai sakė I. Vėgėlė.
Jo vertinimu, siūlomas 200 tūkst. skaičius yra irgi solidus.
„Ši 200 tūkst. parašų kartelė irgi yra labai aukšta. Pradžioje buvo minčių sumažinti ją per pusę – nuo 300 iki 150 tūkst. parašų, tačiau toks siūlymas nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Todėl pasitarus su kai kuriais socialdemokratais, pasirašiusiais šią iniciatyvą, nutarta palikti 200 tūkst. Svarbu yra tai, kad Seimas ir politikai nebijotų tautos, nebijotų jos nuomonės, kad piliečiai būtų įtraukiami į valstybės valdymą, kad jaustųsi jos šeimininkais“, – teigė I. Vėgėlė.
Jis tikisi, kad jo iniciatyva dėl privalomojo referendumo paskelbimo sulauks palaikymo Seimo salėje.
„Projektą pasirašė 53 parlamentarai, tikėtina, kad jie palaikys jį ir plenarinėje salėje“, – sakė I. Vėgėlė.
Nutarimo projektą dėl privalomo referendumo pasirašė Seimo socialdemokratų, „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, demokratų frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
ELTA primena, kad balandžio mėnesį Seimas pradėjo svarstyti parlamentarų grupės iniciatyvą kartu su 2027 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Jei Seimas pritartų, per patariamąjį referendumą piliečių būtų paklausta, ar jie sutinka, kad „Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“.
Beje, šių metų birželio mėnesį Seimas nepritarė ir grąžino tobulinti nutarimo projektą, siūlantį kartu su būsimais savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais apsaugos.
Iniciatyvos autorius „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas per referendumą siūlė piliečių paklausti, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Kitą savaitę Seimas galutinai ketina apsispręsti dėl savivaldybių tarybų ir merų rinkimų datos – 2027 m. kovo 7 d.