Parlamentaras Simonas Kairys užsiminė, kad švietimo ministrė du mėnesius neatsako į Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos kvietimus susitikti. Todėl, kaip minėjo, klausimą, susijusį su Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu (PUPP), tenka užduoti Vyriausybės valandoje Seime.
„Kadangi du mėnesius einate iki susitikimo su mūsų frakcija: premjere, išgirskite – du mėnesius yra tas laiko tarpas, tai naudojuosi proga paklausti čia“, – ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje į R. Popovienę ir į jos vadovą premjerą Mindaugą Sinkevičių kreipėsi S. Kairys.
Prakalbo apie švietimo sistemos chaosą: R. Popovienė įstumta į kampą
Sako, kad kaltinimai nepagrįsti
Vėliau žurnalistų paklausta, kodėl delsia apsilankyti Seimo liberalų frakcijoje, R. Popovienė teigė rugsėjo 10-ąją gavusi pirmąjį kvietimą tą padaryti.
„Na, kur du mėnesius? Rugsėjo 10 dieną buvo pirmas kvietimas“, – žurnalistams tvirtino ji.
„Dabar yra rugsėjis, tikrai labai intensyvus tas laikas, tai mes pasiūlėme tą laiką spalio mėnesį“, – pridūrė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Jos teigimu, susitikimas su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija numatytas spalio 20 d. Anot jos, liberalų reiškiami kaltinimai – nepagrįsti.
V. Čmilytė-Nielsen: toks iš esmės vengimas ar slapstymasis
Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen Eltai teigė, esą ministrė į susitikimą su frakcija buvo kviečiama dar iki prasidedant Seimo rudens sesijai – nuo rugsėjo 4-osios.
„Mes ją prieš sesijos pradžią kvietėme. Paskutinis kvietimas atėjo rugsėjo 10 dieną, bet tikrai ne pirmas“, – Eltai sakė ji.
Politikė tikino, kad R. Popovienės komanda „labai ilgai“ atsakinėjo neva nežino, kada toks susitikimas bus suderinamas su ministrės darbotvarke.
„Labai ilgai buvo mums sakoma iš ministrės komandos, kad „štai, nežinome, ministrės darbotvarkė neaiški“. Ir galiausiai gavome atsakymą, kad „taip, galime ateiti, bet 22 dieną spalio“, – kalbėjo ji.
„Tas toks iš esmės vengimas ar slapstymasis ne dėl komandiruotės – ministrė būna Seimo salėje. Tiesiog, matyt, nenori kažkokių gal nemalonių klausimų, nors nemanau, kad pas mus frakcijoje labai jau ten taip baisu“, – pridūrė liberalų lyderė.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, susitikime su R. Popovienė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija planuoja aptarti naujų mokslo metų iššūkius, PUPP kartelės atidėjimą bei Lietuvos mokinių pasirengimą, atsižvelgiant į tarptautinio penkiolikmečių PISA tyrimo rezultatus.
Susiję straipsniai
Seimas pritarė prezidento veto dėl PUPP kartelės atidėjimo
ELTA primena, kad Seimas nusprendė pritarti šalies vadovo veto ir siūlymui reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Dar 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Šalies vadovas liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.
15-mečių žinios lenkia EBPO šalių vidurkį
Kaip skelbė ELTA, pernai atlikto tarptautinio PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra reikšmingai aukštesni už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, Lietuvos mokinių gamtamokslinio raštingumo rezultatai statistiškai aukštesni už 62 šalių, žemesni – už 19.
Vertinant matematinio raštingumo rezultatus, Lietuvos penkiolikmečių rezultatai, anot tyrimo, aukštesni už 64 šalių rezultatus, žemesni – už 19.
Tuo metu skaitymo gebėjimų rezultatai artimi EBPO šalių vidurkiui – aukštesni už 63 šalių, žemesni – už 18.
Informatinio problemų sprendimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių rezultatų vidurkis taip pat aukštesnis už EBPO šalių vidurkį – aukštesni už 63 šalių rezultatus, o žemesni už 13 valstybių.
Tyrime dalyvavo 91 šalis ir daugiau nei 760 tūkst. penkiolikmečių. Lietuvoje PISA tyrime dalyvavo 7,7 tūkst. mokinių iš 295 mokyklų, kuriose mokoma lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.