Po numušto drono – ir I. Šimonytės žinutė: turime užduoti sau klausimą, ar tai nėra neįtikėtina

Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad abi šios pozicijos viena kitai iš esmės neprieštarauja – politikės teigimu, apie tam tikrus saugumo aspektus šiandien susimąstyti tikrai reikėtų, tačiau lengvų sprendimų čia nėra.

Gynybos apžvalgininkas, žurnalistas Aleksandras Matonis savo ruožtu tvirtina, kad per metus savo oro erdvėje jau matome įvykusį proveržį.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ paklausta, kuriai stovyklai labiau priskirtų save – ar tų, kurie drono numušimo nekvestionuoja, ar prie tų, kurie turi kritiškų pastabų sprendimų priėmėjams – parlamentarė I. Šimonytė turėjo savų argumentų. Jos teigimu, šios dvi nuomonės viena su kita net ir neprasilenkia.

„Žinote, aš taip jau gyvenime laikausi nuostatos, kad tose temose, kuriose nesu labai gera ekspertė, stengiuosi vengti dalinti ekspertizę, tai labiau galbūt iš politinio taško į tą dalyką žiūrėsiu.

Viena vertus, taip – pavyko numušti droną ir nesukelti žalos žmonėms, turtui ar infrastruktūrai. Bet kita vertus, tie klausimai, kurie yra keliami, kas būtų, jeigu situacija būtų kitokia, jie yra validūs klausimai.

Nes pirmiausia mes turime sau užduoti klausimą, ar tai nėra neįtikėtina, kad ta situacija gali būti kitokia. Nes jeigu mes čia kalbėtume, o kas būtų, jeigu nusileistų marsiečiai – turbūt tas pokalbis kažkur ir pasibaigtų.

Bet mes kalbame apie sudėtingesnes situacijas, kurios nėra nerealios, ypatingai šviesoje šitų pastarojo laiko perspėjimų apie Rusijos pasirengimą, tam tikro mentalinio slenksčio peržengimą, sakykime, imtis priemonių jau konkrečiai prieš NATO valstybes – ypač tas, kurios labai padeda ir labai remia Ukrainą“, – dėstė ekspremjerė.

Pasak I. Šimonytės, tiesiog negali tik susižerti apdovanojimų ir pagyrų už tai, kad darbą pavyko atlikti tvarkingai ir švariai, bet negalvoti apie tai, jog gali būti dar sudėtingiau.

„Aišku, gyvenimas yra sudėtingas, ir tas galvojimas apie tai, kas galėtų būti sudėtingiau, irgi nėra labai paprastas, nes ilgą laiką buvo diskusija apie tai, kad žiūrėkite – greičiau imkite iš ukrainiečių technologijas, pasižiūrėkite, kaip efektyviai ukrainiečiai perima dronus Rusijoje, pažiūrėkite, kokio lygio efektyvumas.

Užteko rusams prikabinti penkis tūkstančius kainuojantį kinietišką reaktyvinį variklį ir tas paveikslas iš karto pasikeitė. Mes jau esame iš karto kitoje realybėje. (...)

Kaip bežiūrėtum, mes negalime sakyti, kad viskas yra iš tikrųjų labai paprastai padaroma, kad mes čia galime ateiti į kažkokį end state, kur būsime viskam pasiruošę, tada sėdėsime, rūkysime bambuką ir visi viskam bus pasiruošę“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Anot konservatorės, akivaizdu, kad šitoje situacijoje svarbiausia yra „neužsiliūliuoti“ sau patogioje gyvenimo versijoje, nes gyvenimas juda „į nelabai malonias puses labai dideliais tempais“.

„Tai aš sakyčiau, kad abu tuos požiūrius reikia derinti. Ačiū ginkluotoms pajėgoms už tai, kas buvo padaryta, bet ar tai galėtų būti strategija bet kokioje sudėtingoje situacijoje? Akivaizdu, kad reikia turėti ir kitų“, – konstatavo politikė.

I. Šimonytės teigimu, visą laiką norėtųsi, kad dalykai, kurių mums reikia šiandien, būtų čia buvę jau vakar, bet kalbant apie gynybos priemones – ne viskas taip paprasta.

„Ir aš turbūt dar šiokią tokią patirtį ir iš vykdomosios valdžios galiu prisiminti, kad išties tas požiūris, tarkime, į dronus apskritai, kaip į reiškinį, nėra taip, jog nebuvo dažnai pašiepiamas.

Profesionalai, žmonės, kurie tikrai turi kompetenciją, patirtį ir išsilavinimą, tiesiog taip (sakydavo), kad čia toks, žinote, biedniokų daiktas – ukrainiečiai neturėjo ką daryti, štai jie tokį dalyką pradėjo naudoti. Bet matome, kaip atsitiko su tuo biedniokų ginklu, kur tu gali šitaip sakyti, bet jis iš esmės pakeitė realybę taip stipriai, kad ar tu jį taip vadinsi, ar tu jį kitaip pavadinsi, nuo jo keliamų problemų tu niekur nepabėgsi, nes tos problemos yra absoliučiai realios.

Kitas dalykas – tu gali galvoti, kad štai, tu turi viską, bet va prikabina rusai prie savo ten tų gerberų kažkokį daiktą, ir staiga tas daiktas padaro taip, kad tai, ką tu padarei ką tik, atrodo, jog jau viskuo pasirūpinai, jau vėl reikalauja naujų atsakymų, kurių netgi Ukraina šiuo metu neturi ir jų pati ieško“, – dėstė konservatorė.

Gynybos apžvalgininkas A. Matonis laidoje teigė, kad teisybės iš esmės yra daugelyje teiginių – pasak jo, mes galime vieną dieną žiūrėti į problemą kaip į pusiau tuščią indą, o kitą dieną – jau kaip į pusiau sklidiną. Specialistas prisiminė ir ankstesnių dronų skrydžius Lietuvoje.

„Aš savo vertinimus kuriu lygindamas su tuo, ką aš mačiau anksčiau. Ir pastarasis incidentas, tas drono skrydis, kuris buvo nutrauktas šaunaus italų piloto, iš principo atkartoja pernykštį „Gerberos“ skrydį.

Kryptis, tas azimutas, galbūt šiek tiek pati trajektorija buvo keliais ar keliolika kilometrų labiau nutolusi į pietus, dėl to nekabino Vilniaus. Tada mes prisimename, kad kai dronas skrido, tai visas Vilnius jį matė, girdėjo, nufilmavo ir panašiai. Taigi – ką mes matome.

Prieš metus, prieš 13 su puse mėnesio, jį lyg ir pastebėjo oro erdvės stebėjimo sistemos, lyg ir sekė, o po to kažkur pametė, ir po savaitės tik pavyko atrasti nukritusį Gaižiūnų poligone, Jonavos rajone.

Dabar gi jis buvo ne tik visą laiką sekamas, bet naikintuvo operatoriams pavyko nuvesti pilotus iki drono skrydžio krypties, nurodyti, padėti jį atrasti danguje, kas yra nelengva užduotis, o tada jau pilotai, turėdami savo naikintuvų įrangą, juos tinkamai pamatė, identifikavo ir tinkamoje vietoje sunaikino“, – aiškino A. Matonis.

Pasak gynybos eksperto, tai yra įrodymas, kad oro erdvės stebėjimo sistema per tuos metus patobulėjo.

„Įsigyti mažesni radarai užpildė tam tikras spragas ir, kitaip tariant, mes matome daugiau. Tai yra didelis žingsnis į priekį, kuris buvo susijęs ir su išlaidomis, mūsų mokesčių mokėtojų papildomų pinigų leidimu švediškiems radarams, izraelietiškiems radarams, su procedūrų peržiūrėjimu, perkratymu“, – kalbėjo A. Matonis.

Dar vienas svarbus dalykas, tęsė jis – kad tai yra jau trečias iš eilės sunaikintas į Baltijos šalių teritoriją įskridęs dronas. Tai reiškia, kartojo pašnekovas, jog sistema veikia.

„Tai mes matome, kad tie dalykai veikia, NATO procedūros veikia ir mes negalime sakyti, kad NATO nieko negali, NATO nieko nemato, nieko nesugeba.

Ne – išmokome, identifikavome pamokas, per metus pasistūmėjome į priekį. Tai mane džiugina visais požiūriais. O kad ar ponas Kumpis (Arūnas Kumpis, – aut. past.), ar kiti kritikai, kurie ir su dronų spiečiais, ir kitomis karo baisybėmis susidūrė tiesiogiai mūšio lauke Ukrainoje – na, taip yra, jie turi teisę kelti klausimus, kas bus, kai atskris tokių dronų spiečius, kiek mes raketų sunaudosime ir kiek tai kainos, arba kiek tai kainuos Italijos mokesčių mokėtojams“, – kalbėjo A. Matonis.