Dalis parlamentarų prašo KT paankstinti bylos dėl LRT įstatymo nagrinėjimą

Anot iniciatorių, kreipimasis nagrinėti bylą skubos tvarka inicijuotas atsižvelgus į tai, kad artimiausiu metu gali būti priimti sprendimai dėl LRT generalinio direktoriaus.

„LRT Taryba rytoj ims svarstyti klausimus dėl esamos direktorės neva padaryto šiurkštaus pažeidimo. Jeigu vadovas bus atleistas, o KT vėliau pripažins, kad teisės aktai, kuriais remiantis tai buvo padaryta, prieštarauja Konstitucijai – sukels neatitaisomas teisines ir reputacines pasekmes“, – pranešime cituojama Seimo narė Giedrė Balčytytė.

Kreipimesi parlamentarai taip pat pabrėžė, kad priimtas LRT valdymo pokyčius griežtai įvertino ir Europos Tarybos Venecijos komisija. Jų teigimu, tarptautiniai teisės ekspertai akcentavo, jog naujos viešojo transliuotojo vadovo atleidimo taisyklės turėtų būti taikomos tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams. Priešingu atveju būtų kuriamas nukreiptos į konkretų asmenį teisėkūros įspūdis.

„Oficialioji konstitucinė doktrina aiškiai sako: LRT privalo išlikti nepriklausomas nuo privačių, politinių ar kitokių interesų. Tam turi būti užtikrintos realios, o ne popierinės garantijos. Šiandien matome situaciją, kai priimtos naujos LRT įstatymo pataisos, ypač liečiančios vadovo atleidimo tvarką, kelia rimtų abejonių dėl atsparumo politiniam spaudimui. Negalime leisti, kad įstatymai būtų kuriami kaip įrankis susidoroti su konkrečiais asmenimis“, – teigė G. Balčytytė.

Birželio pabaigoje 37 Seimo narių grupė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų pasirašė kreipimąsi į KT, prašydami įvertinti, ar priimtos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.

Pasak kreipimosi autorių, naujasis reguliavimas, kuris priimtas šių metų birželio 2 d., neužtikrina LRT nepriklausomumo nuo politinės įtakos, sukuria neskaidrų LRT vadovo atleidimo mechanizmą ir galimai pažeidžia teisinės valstybės principus.

Dėl šių priežasčių Seimo narių grupė paprašė KT ištirti minėtų LRT įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijos 25 straipsniui (teisė laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją), 44 straipsniui (masinės informacijos cenzūros draudimas), 5 straipsniui (valdžios galių ribojimas) bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.

Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius būtų galėjęs būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Taip pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Naujajame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių. Po 4 atstovus deleguos prezidentas ir Seimas, likusius 7 atrinks Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos švietimo taryba (LŠT), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas.

Taip pat buvo pritarta Tarybos biuro steigimui.

Tuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.