„Žiniasklaidoje paskelbta informacija ir ministerijos darbuotojų išsakyti teiginiai leidžia manyti, kad susidariusi situacija peržengia įprasto darbinio nesutarimo ribas ir gali kelti grėsmę ministerijos veiklos stabilumui, darbuotojų emociniam saugumui, sprendimų priėmimo kokybei bei strateginių valstybės įsipareigojimų įgyvendinimui. Ypač rimtu signalu laikome tai, kad į atsakingas institucijas kreipėsi grupė vadovaujamas pareigas einančių ir didelę institucinę patirtį sukaupusių darbuotojų“, – rašoma kreipimesi.
Kreipimasis, kurį pasirašė 17 įvairių organizacijų bei asociacijų, adresuotas Kultūros ministrui Lukui Alsiui, Prezidentūrai, premjerui Mindaugui Sinkevičiui bei Seimo Kultūros komitetui.
Kultūros ir kitų sričių atstovai ragina atlikti nešališką ir skaidrų darbuotojų kreipimesi nurodytų aplinkybių vertinimą, užtikrinant, kad procese dalyvautų darbuotojų atstovai ir, prireikus, nepriklausomi viešojo valdymo bei darbo aplinkos ekspertai. Taip pat – iki vertinimo pabaigos susilaikyti nuo skubotų struktūrinių, personalo ir kitų sunkiai grįžtamų sprendimų, galinčių didinti įtampą arba silpninti ministerijos administracinius gebėjimus.
Susiję straipsniai
Be to, raginama užtikrinti darbuotojų, pateikusių informaciją ar išsakiusių kritiką, apsaugą nuo bet kokio neigiamo poveikio ir sudaryti sąlygas saugiam bei konfidencialiam dialogui. Taip pat – objektyviai įvertinti darbuotojų kreipimesi nurodytas aplinkybes, susijusias su Kultūros ministerijos kanclerio vadovavimo, komunikacijos ir sprendimų priėmimo kompetencijomis, jų atitiktį valstybės tarnybos etikos, gero valdymo ir pagarbios darbo aplinkos principams bei šioms pareigoms būtinų vadybinių kompetencijų reikalavimams.
Organizacijos prašo viešai pristatyti priimtus sprendimus ir konkretų veiksmų planą, skirtą atkurti konstruktyvų darbo klimatą, užtikrinti ministerijos veiklos tęstinumą ir išlaikyti kompetentingus darbuotojus.
Kreipimesi taip pat prašoma iausiai užtikrinti, kad pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai ir kiti strateginiai kultūros politikos darbai nebūtų sutrikdyti dėl vidinių vadybos problemų ar nepakankamai parengtų pertvarkų.
Kreipimąsi pasirašė Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (KIK Lietuva), Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Lietuvos dizaino asociacija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma.
Taip pat – Lietuvos bibliotekininkų draugija, Kino kultūros asociacija, Šiuolaikinio šokio asociacija, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, Asociacija LATGA, Lietuvos dailininkų sąjunga, Nepriklausomų Prodiuserių Asociacija, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.
Kaip skelbė ELTA, Kultūros ministerijos padalinių vadovai praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitete pažėrė kritikos ministerijos kancleriui E. Raistenskiui dėl netinkamos komunikacijos ir prastėjančios darbo aplinkos. Kultūros ministras L. Alsys pripažino, kad ministerijoje trūko aiškumo dėl vidinių procesų, teigė netoleruosiantis netinkamo bendravimo.



