„Aš kalbėjausi beveik su visų frakcijų atstovais. Yra pavienių žmonių, kurie dar turi vienokių ar kitokių abejonių, o absoliučiai didžioji dalis frakcijų – ir opozicijos, ir pozicijos – iš tikrųjų remia šitas pataisas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė J. Olekas.
Jo teigimu, Konstitucijos pataisos reikalingos siekiant, kad Lietuva galėtų visapusiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos sistemoje ir pasinaudoti branduolinio atgrasymo galimybėmis.
„Tai yra mūsų įsiliejimas ir pilnateisė mūsų kolektyvinės gynybos sistemos dalis, kad mes galėtume atgrasyti bet kokį potencialų agresorių, nes branduoliniai ginklai naudojami atgrasymui“, – teigė Seimo pirmininkas.
Susiję straipsniai
Svarstys Konstitucijos pataisas dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje
Seimas antradienį svarstys siūlymą išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, kuriame numatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Šiai iniciatyvai palaikymą rugsėjį išreiškė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Vis dėlto komiteto narių nuomonės išsiskyrė – vieni teigė, kad sprendimas dėl Konstitucijos pataisos yra skubotas ir kėlė klausimą dėl patariamojo tautos referendumo. Kiti tikino, kad ši priemonė leistų stiprinti Lietuvos atgrasymą nuo Rusijos.
Tuo metu opozicinės frakcijos „Nemuno aušra“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis yra sakęs, kad šioms pataisoms nepritars.
Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141
Pasak J. Oleko, pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos galėtų vykti spalio 6 dieną, o galutinis balsavimas – sausio 12 d. Tam, anot jo, planuojama pratęsti Seimo rudens sesiją iki sausio 13 dienos.
„Dabartinis grafikas mums leistų – ir faktiškai jau beveik yra sutarta su kolegomis – kad po šiandienos svarstymo stadijos pirmasis balsavimas būtų spalio 6 dieną. Dabar yra toks noras pratęsti sesiją iki sausio 13 ir galbūt sausio 12 dieną padaryti tą galutinį balsavimą“, – sakė Seimo pirmininkas.
ELTA primena, kad Lietuvoje diskusijos šia tema prasidėjo Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) pranešus apie svarstymus dėl galimybės dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO rytinio sparno Europos valstybėse.