Po svarstymo už šią iniciatyvą buvo 99 Seimo nariai, susilaikė – penki, prieš balsavo 13 parlamentarų. Tarp balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų buvo „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės narių. Dainoras Bradauskas buvo vienintelis už šią iniciatyvą balsavęs „aušrietis“.
Iniciatyvai palaikymą išreiškė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Vis tik Seimo komiteto narių nuomonės išsiskyrė – vieni teigė, kad sprendimas dėl Konstitucijos pataisų skubotas ir kėlė klausimą dėl patariamojo tautos referendumo. Kiti tikino, kad ši priemonė leistų atgrasyti Rusiją.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir didžioji dalis parlamentarų sutaria, kad dabartinis draudimas neatitinka geopolitinės realybės – esą panaikinusi šį ribojimą Lietuva nebebūtų „silpnoji grandis“ ar pilkoji zona NATO aljanse. Iniciatyvą pasirašė pusšimtis Seimo narių iš įvairių frakcijų.
Diskusijas paskatino Prancūzijos siūloma nauja Europos branduolinio atgrasymo schema, taip pat pranešimai, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą papildomose NATO šalyse. Panašius teisinius ribojimus neseniai panaikino Suomija.
„Pažymėtina, kad nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų, dislokuojant branduolinius ginklus, kilus agresijos grėsmei, agresijos atveju ar kolektyvinės gynybos atveju“, – anksčiau pabrėžė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Susiję straipsniai
„Mes negalime likti silpnąja grandimi visoje atgrasymo sistemoje. Turime apsispręsti labai tiksliai ir drąsiai, kad mes esame lygiaverčiai partneriai ir turime visas sąlygas, nes dėl saugumo garantijų vyksta vidinė tam tikra konkurencija, o turint tokius apribojimus, mes tampame ta silpnąja grandimi“, – pridūrė jis.
Susikirto dėl istorijos
Tiesa, šios iniciatyvos nepalaiko beveik visi „Nemuno aušros“ frakcijos nariai. Prieš ją Seimo posėdžių salėje pasisakė ir šios politinės jėgos lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Didžioji dalis kolegų pamiršo Karibų krizę, kur vienu metu dvi galingosios valstybės, kurios turėjo branduolinį ginklą – JAV ir Rusija (Sovietų Sąjunga, – Lrytas), būtent Kubą buvo pasirinkusios kaip galimą tuo metu vykusią krizę. Tik diplomatijos keliu ir susitarimu Karibų krizė buvo išspręsta ir branduolinis ginklas nebuvo panaudotas“, – aiškino R. Žemaitaitis.
„Valstybė tampa nesaugumo zonoje. Kadangi yra sutartis, reiškia, kad Lietuva tampa taikiniu, dėl kurio gali būti panaudotas branduolinis ginklas“, – dezinformaciją Seimo posėdžių salėje skleidė „aušrietis“.
Savo ruožtu konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad Šaltasis karas „karštuoju“ netapo būtent todėl, jog abi konfliktuojančios pusės turėjo branduolinį ginklą.
„Ką tik girdėjome tarptautinių santykių profesoriaus iš „Nemuno aušros“ pareiškimą apie Šaltąjį karą ir Karibų krizę, tai gal nuo istorinių dalykų ir pradėkime. Šaltasis karas ir netapo karštuoju būtent todėl, kad abi pusės turėjo branduolinį ginklą. Tai buvo vadinama abipusio susinaikinimo išvengimo doktrina.
Ką tai reiškia? Jeigu smogsi pirmas, gausi antras. Arba žūsi antras. Kaštų ir naudos balansas buvo toks, kad niekas vienas kitam ir nesmogė. Buvo sąlyginė taika Europoje, Europos saugumo sistemoje. Tai ir yra branduolinio atgrasymo esmė“, – nurodė L. Kasčiūnas.
Šią saugumo pamoką, pasak konservatoriaus, reikia išmokti: „Kai mes kalbame apie branduolinį atgrasymą, reikia turėti galvoje vieną svarbų dalyką – tai yra atgrasymo karalienė. Galbūt man labiau patinka – atgrasymo karalius. Pamatas.“
Jis akcentavo, kad regione likome vieninteliai, dar turintys tokį apribojimą.
„Ką tai reiškia praktikoje? Jeigu koks nors sąjungininkų amerikiečių laivas ar lėktuvas su branduoliniu ginklu norėtų praskristi pro mūsų oro erdvę atgrasymo tikslais, jis negali šito padaryti, kadangi mes turime šitą apribojimą. Jis turi aplenkti mūsų teritoriją. Jis gali įskristi į Lenkiją, Latviją, Estiją, Suomiją, bet į Lietuvą negali. Mes tapome savotiška saugumo sala be visų pamatinių saugumo garantijų“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Anot konservatoriaus, su branduoliniu skėčiu ateina ir konvencinės pajėgos, o amerikiečių buvimas mūsų regione, Lietuvoje yra mūsų gyvybinis interesas.
„Net ir panaikinus šitą straipsnį, niekas nekalba apie branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje. Tam nėra nei infrastruktūros, ji baigiai brangiai kainuoja, nėra nei oro uostų, kurie priimtų lėktuvus, kurie skristų su branduolinėmis galvutėmis. Mes kalbame apie mūsų dalyvavimą tam tikrose atgrasymo operacijose, kad tai apimtų mūsų teritoriją“, – pastebėjo L. Kasčiūnas.
„Visiems, kurie sako apie kažkokius ant kaktos atsirandančius taikinius, reikia pasakyti paprastą dalyką – rusai stiprių nepuola“, – konstatavo politikas.
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Tai reiškia, kad Lietuvoje dabar branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.
Taigi siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant ir branduolinį ginklą.