„Tarnybos aiškiai kelis kartus pakartojo, jog radikalizmo Muftiato veikloje nestebi ir tą žinutę buvo svarbu išgirsti“, – trečiadienį žurnalistams po uždaro NSGK posėdžio sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, uždarame posėdyje nemažai dėmesio skirta ir dešiniojo radikalizmo tendencijoms Lietuvoje.
„Aš girdėjau ir pati uždaviau klausimus labiau apie dešinįjį radikalizmą ir tą radikalizmą, kuris auga Lietuvoje. Tai čia yra problema, be jokios abejonės“, – kalbėjo parlamentarė.
V. Sinica, muftijus A. Beganskas, J. Bielskienė: kas Lietuvoje kursto neapykantą?
Paklausta, ką šiuo klausimu nurodė VSD, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad žvalgybos atstovai indikuoja, jog tendencijos nėra geros.
„Tendencijos yra negeros, jis (dešinysis radikalizmas – ELTA) auga“, – sakė ji.
NSGK pirmininkas: tarnybos nepastebi, kad musulmonų bendruomenės radikalizuotųsi
Seimo NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius taip pat teigė, kad tarnybos šiuo metu nepastebi musulmonų bendruomenės radikalėjimo. Priešingai, anot jo, bendruomenės vadovai siekia tam užkirsti kelią.
Susiję straipsniai
„Tarnybos nepastebi, kad musulmonų bendruomenės radikalizuotųsi, kažkaip tai keistųsi. Priešingai, pastebi jų vadovų tam tikrą tendenciją neleisti politikuoti ir radikalizuotis, kaip prevencinę priemonę“, – teigė R. Sinkevičius.
Vis dėlto, anot jo, nerimą keliančių tendencijų pastebima kitoje visuomenės dalyje.
„Radikalizuojasi kita pusė. Radikalizuojasi lietuvaičiai, mūsų bendruomenė“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas.
Jo teigimu, visuomenėje augantis nepakantumas gali paskatinti atsakomąją radikalizaciją.
„Mūsų visuomenės nepakantumas arba kartais ir nežinojimas gali iššaukti radikalizaciją ir iš kitos religinės bendruomenės, iš musulmonų pusės, ko šiai dienai nėra. Klausimas, kaip tą procesą suvaldyti, kad to neįvyktų, nes religiniu pagrindu priešprieša yra labai pavojinga visuomenės stabilumui“, – kalbėjo R. Sinkevičius.
Grėsmės nenustatyta, bet parlamentarai įžvelgia rizikų
Savo ruožtu Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas teigė matantis rizikų, susijusių su iš trečiųjų šalių atvykstančiais imamais.
„Iš Valstybės saugumo departamento teikiamų žinių nėra grėsmės. Bet rizikų yra, ypač galvojant apie ateitį“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tai, kad dalis imamų nėra Lietuvos piliečiai, kelia klausimų dėl galimos trečiųjų šalių įtakos.
„Yra klausimas, ką jie dėsto, kokias doktrinas, ar politinę darbotvarkę formuoja, ar ne. Čia kol kas nėra kažkokių sensacingų žinių, bet tam tikra rizika yra“, – teigė parlamentaras.
Vis dėlto L. Kasčiūnas pažymėjo, kad, komitetui pateiktais duomenimis, šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog būtų peržengtos radikalizmo ribos.
„Kontroliuoti, stebėti ir prižiūrėti – faktas, kad tai yra būtina daryti. Kol kas skelbti apie tai, kad yra kažkokios ribos peržengtos, bent jau tarybos duomenys neleistų“, – kalbėjo jis.
Pasak L. Kasčiūno, Teisingumo ministerija taip pat ketina pateikti Seimo NSGK pasiūlymą dėl papildomo kriterijaus, susijusio su tradicinių religinių bendruomenių veiklos vertinimu nacionalinio saugumo požiūriu.
V. Sinica: Lietuvoje egzistuoja tiek dešiniojo, tiek kairiojo ekstremizmo grėsmė
Savo ruožtu Seimo NSGK narys Vytautas Sinica po posėdžio teigė, kad Lietuvoje egzistuoja tiek dešiniojo, tiek kairiojo ekstremizmo grėsmė, todėl, jo manymu, tarnybos turi stebėti abi kryptis.
„Yra dešiniojo ekstremizmo, kairiojo ekstremizmo. Ir jie kažkur tuose tamsiuose interneto užkampiuose auga, „Telegramuose“ rašinėjasi ir po to išnyra, kaip supratom iš žvalgybos, dažniausiai individualiais tokių pavienių žmonių išsišokimais“, – sakė V. Sinica.
Kalbėdamas apie antrojo muftiato veiklą, parlamentaras taip pat teigė nematantis pagrindo visą organizaciją laikyti radikalizuota.
„Atskiri asmenys musulmonų bendruomenėje skamba kaip keliantys radikalizacijos riziką ir kartais yra išsiunčiami iš šalies ir taip toliau. Bet bendruomenė kaip visuma arba pats muftiatas kaip organizacija – kad jis yra radikalizuotas ir radikalizuojantis kitus, nėra tokių duomenų. Ir aš niekada to neteigiau“, – kalbėjo V. Sinica.
Jo teigimu, klausimas dėl Kauno mečetės turėtų būti vertinamas ne per nacionalinio saugumo, bet per jos istorinės priklausomybės prizmę.
V. Sinica nurodė kreipęsis į prokuratūrą, kad ši įvertintų, ar dėl Kauno mečetės nuosavybės nereikėtų ginti viešojo intereso. Parlamentaro teigimu, mečetė buvo valstybės finansuota kaip dovana Lietuvos totorių bendruomenei, todėl turėtų būti įvertinta, ar dabartinė situacija atitinka tokio perdavimo sąlygas.
Diskusijos dėl muftiato suaktyvėjo po incidentų Kaune
ELTA primena, kad trečiadienį NSGK uždarame posėdyje parlamentinės kontrolės tvarka svarstė Seimo narių kreipimąsi dėl Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos, vadinamojo antrojo muftiato, veiklos įvertinimo.
Diskusijos dėl musulmonų bendruomenių ir galimos radikalizacijos sustiprėjo po incidentų prie Kauno mečetės. Rugsėjo 11 d. prie maldos namų susirinkusi baikerių grupė triukšmavo motociklais, garsiai leido muziką, skandavo šūkius ir demonstravo kiaulės galvą. Dėl įvykių teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Po incidento vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas kreipėsi į VSD, prašydamas įvertinti situaciją ir galimas rizikas.
Tuo metu Lietuvos totorių bendruomenių atstovai viešai yra kėlę klausimų dėl Kauno mečetės valdymo ir vadinamojo antrojo muftiato vaidmens. Antrojo muftiato vadovas Aleksandras Beganskas savo ruožtu yra atmetęs kaltinimus dėl bendruomenės radikalėjimo.