Pasiūlytą reguliavimą, kuris užtikrintų operatyvų ir nepertraukiamą Seimo darbą tokiais atvejais, palaikė 8 TTK nariai, 1 susilaikė.
J. Olekas siūlo atsisakyti įprastinei sesijų tvarkai būdingų reikalavimų, kurie nėra pateisinami mobilizacijos ar karo padėties metu.
Jei Seimas pritartų, Statute neliktų formalių administracinių ribojimų: sesijos trukmės limito, privalomų pertraukų tarp neeilinių sesijų. Taip pat neliktų reikalavimo neeilinėje sesijoje svarstyti tik jos iniciatorių pateiktus klausimus.
Susiję straipsniai
Seimo sesijos metu paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, parlamento plenariniai posėdžiai būtų rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Šiuo pakeitimu J. Olekas siekia užtikrinti lankstesnį posėdžių organizavimą ir sumažinti galimas saugumo grėsmes, kylančias dėl dažno Seimo narių rinkimosi į posėdžius ekstremaliomis sąlygomis.
Statuto pataisomis jis taip pat siūlo nustatyti tvarką, pagal kurią prezidentui sušaukus neeilinę Seimo sesiją, parlamentas, patvirtinęs arba panaikinęs šalies vadovo sprendimą dėl mobilizacijos skelbimo ar karo padėties įvedimo, esant poreikiui, galėtų priimti sprendimą neeilinę sesiją pratęsti.
Šių kritinių padėčių metu neeilinės sesijos trukmė nebūtų ribojama – ji galėtų tęstis iki eilinės sesijos pradžios. Apie neeilinės sesijos posėdžius Seimo nariams būtų pranešama ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki jų pradžios. Analogiškai siūloma reguliuoti neeilinės sesijos šaukimą Seimo iniciatyva, siekiant spręsti mobilizacijos ar karo padėties klausimus.
Siūlė skirtingai reguliuoti parlamento veiklą karo ir mobilizacijos atvejais
Kritikuodamas projektą TTK narys Ignas Vėgėlė sakė, kad reikėtų skirtingai reguliuoti parlamento darbą mobilizacijos ir karo metu.
„Asmeniškai suprantu karo padėties atvejį. Vienareikšmiškai tada turime mažinti neeilinių sesijų skaičių. Mes nežinome, kaip tai vyktų, tikrai reikalavimas kas savaitę rengti Seimo sesijas gali būti neįgyvendinamas ir neįvykdomas. Mano klausimas dėl mobilizacijos: kodėl šiuo pakeitimu mažiname mūsų pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose – ne rečiau kaip kartą per mėnesį mobilizacijos atveju? Dėl karo padėties logiškas reguliavimas, tačiau dėl mobilizacijos yra klausimas, ar konstituciškai galėtume taip elgtis. Aš abejoju tokiu reguliavimu“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės narys I. Vėgėlė.
Todėl jis žadėjo registruoti savo pasiūlymus šiam projektui.
Seimo narys „aušrietis“ Raimondas Šukys irgi mano, kad apriboti Seimo veiklą kartą per mėnesį mobilizacijos atveju būtų nepagrįsta.
„Esu įsitikinęs, kad apribojimas Seimo kompetencijų ir darbo mobilizacijos atveju tikrai konstituciškai būtų nepagrįstas ir netgi prieštarautų Konstitucijai“, – sakė R. Šukys.
Kai kurie Seimo TTK nariai suabejojo dėl siūlymo numatyti, kad apie neeilinės sesijos posėdžius tautos atstovams būtų pranešama ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki jų pradžios.
Jie svarstė, kad būtų nerealu, pavyzdžiui, iš Mažeikių atvykti į Seimą Vilniuje.
„Per 4 val. atvykti būtų sudėtinga, dalyvavimas posėdyje būtų keblus, bet čia nurodytas minimalus terminas“, – sakė TTK pirmininkas Julius Sabatauskas.
ELTA primena, kad šių metų liepos mėnesį J. Oleko pateiktas Statuto pataisas palaikė 99 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 3 susilaikė. Po svarstymo TTK komitete, į plenarinę salę jos vėl turėtų sugrįžti rudens sesijoje.
Galiojantis Statutas numato, kad Seimo sesijos metu paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, posėdžiai rengiami tik parlamento valdybos sprendimu, tačiau ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Seimo sesijos posėdžių grafikas mobilizacijos ar karo padėties metu nesudaromas ir netvirtinamas.
Neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam įteiktas raštu, o Konstitucijos 142 ir 144 straipsniuose numatytais atvejais – prezidentas. Šie Konstitucijos straipsniai reglamentuoja nepaprastosios, karo padėties įvedimą, mobilizacijos ir ginkluotųjų pajėgų panaudojimo tvarką.