Kaip nurodoma Vyriausybės nutarimo projekte, civilinės pratybos vyks rugsėjo 26–spalio 3 dienomis. Jų metu bus imituojama Vilniaus miesto bei kitų Baltarusijos pasienyje esančių savivaldybių gyventojų evakuacija kylant tariamai karinės intervencijos grėsmei iš Minsko pusės.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo, kad šiam tikslui būtų naudojamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (VRM) tvarkomos valstybės rezervo civilinės saugos priemonės – palapinės su šildytuvais, apšvietimo įranga, elektros generatorius, sulankstomos lovos, patalai, miegmaišiai, drabužių komplektai bei nešiojama radijo stotis.
Tuo metu iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tvarkomų rezervo medicinos atsargų pratyboms siūloma naudoti medicinos pagalbos medikamentų rinkinį bei kitas priemones.
Neišsigąskite: netrukus daugelyje rajonų prasidės mėnesį truksiančios karinės pratybos
Kaip teigiama, šios priemonės grįžtų į valstybės rezervą pratyboms pasibaigus.
Kaip nurodoma projekte, pagrindinis šių pratybų tikslas – tobulinti valstybės pasirengimą gyventojų evakavimui iš Ignalinos, Švenčionių, Vilkaviškio, Tauragės rajonų ir Kazlų Rūdos, Pagėgių savivaldybių į Kauno, Pakruojo ir Telšių rajonų savivaldybes.
Pranešama, kad pratybų metu gyventojų evakuacija vyks per Šilutės, Šilalės, Vilniaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kelmės, Šiaulių rajonų ir Kauno miesto savivaldybių teritorijas.
VK nustatė spragas koordinuojant valstybės rezervą
Susiję straipsniai
Kaip skelbė ELTA, Valstybės kontrolės (VK) auditas šiemet nustatė, kad valstybės rezervas sudaromas neatsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus, esama jo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad atsargų pakaktų ir kad prireikus jos būtų operatyviai pristatomos į reikiamas vietas.
Savo ruožtu Vyriausybės vadovas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šiuo metu yra rengiamas planas dėl šalies atsargų logistikos ekstremaliųjų situacijų metu. Už jo įgyvendinimą bus atsakinga Susisiekimo ministerija.
Valstybės rezervą sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – medicinos, susisiekimo ir civilinės saugos priemonės, maisto produktai.
Visgi auditas parodė, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių ir terminų bei iki kada jos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai.
Laikotarpiu nuo 2022-ųjų iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti iš viso skirta 12,6 mln. eurų.
Taip pat nustatyta, jog kilus grėsmei valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos – pirmas 72 valandas maistu gyventojai turėtų pasirūpinti patys, o ketvirtą–šeštą dienomis jo tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės, nors auditas parodė, kad savivaldybės šiam tikslui atsargų nekaupia.
Auditas parodė, kad per pastaruosius 8 metus, nuo 2017 m. atlikto audito, nebuvo įgyvendintos VK jau pateiktos rekomendacijos dėl tinkamo valstybės pasirengimo.