Ypač sudėtinga situacija galėtų susidaryti Baltarusijos pasienyje esančioje Dieveniškių kilpoje. Šalčininkų rajono savivaldybės parengties pareigūnas Pavelas Gojus Eltai teigė, kad savivaldybė turi patvirtintą evakuacijos planą, o maršrutai yra suderinti su Lietuvos kariuomenės karo komendantūra.
„Pagrindinis kelias tikriausiai bus užblokuotas, todėl važiuosime ne pagrindiniais keliais, jeigu bus galimybė“, – teigė P. Gojus.
Pasak jo, savivaldybės galimybės evakuoti gyventojus priklausytų ir nuo tam skirto laiko – jeigu visus žmones reikėtų išvežti per parą, šiuo metu turimo transporto nepakaktų.
L. Kojala apie besikeičiančią Europą: kokie pokyčiai jau ryškėja?
„Jeigu, tarkime, reikėtų evakuoti per vieną dieną, parą, tai aišku, kad nepakaks, o jeigu turėsime dvi tris paras, tai, manau, evakuosim“, – kalbėjo P. Gojus.
Jo vertinimu, didžiausių problemų masinės evakuacijos metu galėtų kilti dėl eismo ir transporto organizavimo.
„Silpniausios vietos, manyčiau, bus užkimšti keliai, transporto organizavimas, judėjimo organizavimas. Manyčiau, kad čia slypi didžiausia problema“, – sakė jis.
Tuo metu Baltarusijos pasienyje esančios Varėnos rajono savivaldybės parengties pareigūnas Valdas Tamulevičius akcentuoja, kad didžiausią rūpestį keltų specialiųjų poreikių turinčių gyventojų evakuacija. Pasak jo, galintieji išvykti savarankiškai tai darytų savo transportu, o kitiems transportą organizuotų savivaldybė.
„Didžiausia problema – tai yra su specialiais poreikiais, kur yra gyventojai, tarkime, gulintys gyventojai, jų evakuacija, reikia jiems greitosios medicininės pagalbos (GMP) automobilių. GMP automobilių, aišku, jų nėra tiek, kad evakuotum visus gyventojus, kaip numatyta, per tris paras“, – teigė V. Tamulevičius.
Pasienio su Kaliningrado sritimi savivaldybės įvardija transporto ir ryšio iššūkius
Susiję straipsniai
Tuo metu šalia Kaliningrado srities esančios Jurbarko rajono savivaldybės administracijos duomenimis, masinės evakuacijos atveju gali tekti išvežti ketvirtadalį rajono gyventojų – apie 5–5,7 tūkst. žmonių. Pagrindinė jų evakavimo kryptis būtų Kėdainių rajono savivaldybė.
Savivaldybės turimi ištekliai leistų evakuoti apie 5 tūkst. gyventojų. Dėl dar daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių evakavimui reikalingo transporto ir iki 130 ligonių pervežimo specialiuoju transportu būtų kreipiamasi į Susisiekimo ministeriją ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą (PAGD).
„Didžiausi iššūkiai – specializuoto transporto gulinčių ligonių pervežimui sutelkimas ir gyventojų informavimas galimų ryšių sutrikimų sąlygomis“, – Eltai nurodė Jurbarko rajono savivaldybės administracija.
Transporto pajėgumus, ryšio užtikrinimą ir didelių žmonių srautų valdymą kaip pagrindinius iššūkius įvardija ir Pagėgių savivaldybė. Šiuo metu pratybose praktiškai tikrinamas jos gyventojų evakavimo į Telšių rajono savivaldybę organizavimas.
Kiek kitokią situaciją nurodo Vilkaviškio rajono savivaldybė. Jos parengties pareigūno Roberto Fišerio teigimu, gyventojams evakuoti galėtų būti pasitelktas ir per rajoną einantis geležinkelis.
„Mūsų savivaldybė yra geroje vietoje, nes turime geležinkelį, tai transporto problema išsisprendžia. Priemonių problema išsisprendė projektų pagalba. Reikia tik mokytis ir ruoštis“, – sakė R. Fišeris.
Pasirengimą evakuacijai tikrina per „Vyčio skliauto 2026“ pratybas
ELTA primena, kad penktadienį Lietuvoje prasidėjo savaitę truksiančios didžiausios nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2026“.
Jose dalyvauja apie 3 tūkst. valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių, kitų institucijų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bei apie 1 tūkst. savanorių.
Šeštadienį prasideda praktinė gyventojų evakuacijos dalis. Jos metu bus imituojama gyventojų evakuacija iš Ignalinos, Švenčionių, Vilkaviškio, Tauragės rajonų bei Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybių. Likusios savivaldybės evakuacijos veiksmus tikrins stalo pratybų formatu.
Pratybomis taip pat tikrinama, kaip valstybė veiktų blogėjant saugumo situacijai, sutrikus energetikos ir ryšių sistemoms, priimant sąjungininkų pajėgas bei užtikrinant kritinių paslaugų tęstinumą.