Tai numatyta naujame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekte, kurį svarstys Vyriausybė.
Dabar ribojimas taikomas Rusijos piliečiams, kurie neturi leidimo gyventi šalyje, ir su jais susijusioms įmonėms – projektu numatoma analogišką ribojimą taip pat įvesti Baltarusijos piliečiams ir su jais susijusiems juridiniams asmenims.
Priėmus projektą, papildomi ribojimai leidimą gyventi turintiems asmenims galiotų NT pirkimui šalia karinių poligonų, kitų nacionalinio saugumo objektų.
Susiję straipsniai
Tiesa, visi šie ribojimai, priėmus projektą, neapimtų paveldimo nekilnojamojo turto.
„Siūlomi ribojimai sumažintų riziką nekilnojamąjį turtą panaudoti žvalgybinei, stebėjimo ar kitai priešiškai veiklai, įskaitant karinių pratybų ir kariuomenės judėjimo stebėjimą, informacijos rinkimą ar provokacijų organizavimą“, – nurodoma projekte.
Pasak URM, abiems šalims tęsiant karinę agresiją prieš Ukrainą bei hibridines veiklas prieš Lietuvą, išlieka poreikis stiprinti nacionalines ribojamąsias priemones.
Todėl ministerija taip pat siūlo įvesti apribojimus Rusijos ir Baltarusijos fizinių ir juridinių asmenų viešajai veiklai švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, meno bei pramogų srityse – tiems subjektams, kurie remia agresiją prieš Ukrainą, represijas, pažeidžia šios šalies suverenitetą ar neatitinka kitų įstatyme nustatytų kriterijų.
Šiuo metu teisiškai privalomų ribojimų viešajai veiklai šiose srityse nėra.
Numatoma įpareigoti veiklos organizatorius užtikrinti šių ribojimų laikymąsi ir viešinti atitinkamą informaciją, nors reikalavimus atitinkantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams tokioje veikloje siūloma leisti dalyvauti kaip neutraliems dalyviams, neatstovaujant savo valstybei.
„Ribojimai padėtų užkirsti kelią Rusijai ir Baltarusijai naudoti švietimo, mokslo, kultūros, sporto, meno ir pramogų veiklas propagandai, priešiškiems naratyvams ir režimų legitimizavimui bei didintų visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms“, – teigia ministerija.
Pasak jos, įstatyme įtvirtintas draudimas taip pat suteiktų sporto federacijoms ir kitoms organizacijoms aiškų teisinį pagrindą riboti abiejų šalių atstovų dalyvavimą, grindžiant sprendimus nacionalinio saugumo interesais.
Tiesa, sportininkų dalyvavimą varžybose ministerija siūlo riboti Seimo rezoliucija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rekomendacijomis.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra sakęs, kad šių ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams klausimas buvo svarstomas po to, kai pavasarį priimant Ribojamųjų priemonių įstatymą Seimas pavedė ministrų kabinetui įvertinti, ką būtų galima taikyti papildomai.
Siūlymus griežtinti NT įsigijimo Lietuvoje sąlygas Seimui ne kartą teikė opoziciniai konservatoriai, tačiau projektai iš darbotvarkės buvo išbraukti, argumentuojant, jog išimtinė teisė teikti tokį projektą yra suteikta Vyriausybei.
Registrų centro duomenimis, 2022–2024 m. Rusijos piliečiai įsigijo 2,8 tūkst. NT objektų Lietuvoje, Baltarusijos – 1,8 tūkst., objektus 10 kilometrų atstumu prie svarbios infrastruktūros nusipirko 1,8 tūkst. Rusijos piliečių, 1,15 tūkst. – Baltarusijos piliečių.