ELTA glaustai: profsąjungų nepasitikėjimas R. Tamašuniene, įtarimai muftijui R. Jakubauskui

Trečiadienį trys pareigūnų profesinės sąjungos pareiškė nepasitikėjimą teisingumo ministre Rita Tamašuniene. Profsąjungos prašo ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus įvertinti jos veiksmus.

Taip pat pranešta, kad Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus Romas Jakubauskas – vienas įtariamųjų teisėsaugos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl prekybos žmonėmis.

Teismas taip pat nusprendė palikti galioti policijos nutarimą nutraukti administracinę bylą žurnalistei Ritai Miliūtei dėl viduriniojo piršto demonstravimo per protestą.

Užsienio aktualijose – incidentas „Flydubai“ lėktuve, Jungtinės Karalystės premjero užuomina apie galimybę grįžti į ES ir užbaigtas JAV pajėgų pasitraukimas iš Irako.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad įtampa migracijos klausimais didėja. Vis dėlto, komentuodamas LNK televizijai, šalies vadovas pažymėjo, kad valdžia su tuo turėtų kovoti tiesiogiai, o ne pasinaudodama „kiaulės galvomis ar kažkuo kitu“. Prezidento vertinimu, valdžia turėtų imtis visų įmanomų priemonių siekiant, kad migracija Lietuvoje netaptų nevaldoma. Diskusijos dėl musulmonų bendruomenių ir galimos radikalizacijos sustiprėjo po incidentų prie Kauno mečetės. Rugsėjo 11 d. prie maldos namų susirinkusi baikerių grupė triukšmavo motociklais, garsiai leido muziką, skandavo šūkius ir demonstravo kiaulės galvą. Dėl įvykių teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Svarstydama Kauno Krikščioniškų gimdymo namų likimą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba nusprendė ir toliau leisti įstaigai teikti akušerijos paslaugas. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pabrėžė, kad pavyko rasti sprendimą, kuris leis užtikrinti akušerijos paslaugų tęstinumą LSMU Kauno ligoninėje ir jos padalinyje – Krikščioniškuose gimdymo namuose. Ministras taip pat akcentavo, kad pagrindinis tikslas išlieka nepakitęs – užtikrinti kokybiškas, saugias ir prieinamas paslaugas moterims bei naujagimiams. Todėl kartu ligoninėje toliau įgyvendinami veiklos organizavimo pokyčiai – steigiama Akušerijos ir ginekologijos klinika, stiprinama studijų, mokslo ir klinikinės veiklos integracija bei vertinamos papildomos priemonės, kurios padėtų užtikrinti ilgalaikį ligoninės veiklos efektyvumą, finansinį tvarumą ir paslaugų prieinamumą pacientams.

Seimo teisininkai GPM lengvatą tėvams siūlo taikyti visoms pajamoms. Seimo Teisės departamentas svarsto, ar prezidento siūloma laikina nulinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata du ar daugiau vaikų auginantiems tėvams neturėtų būti taikoma visoms jų gaunamoms pajamoms, o ne tik iš darbo santykių ar individualios veiklos. Seimo teisininkai taip pat siūlo į projektą įtraukti nuolatinius globėjus ir atsisakyti formuluotės apie vaikus „auginusius“ tėvus. Prezidento siūlymu, tokia lengvata būtų taikoma iki penkerių metų ir leistų už kiekvieną naują vaiką daliai pajamų taikyti nulinį GPM tarifą – šis projektas svarstomas parlamente.

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė sako, kad fiskalinė drausmė svarbi, bet deficitas gali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą. Anot jos, galimas nuokrypis turėtų būti nedidelis, o konkretus deficito dydis dar nėra aptartas frakcijoje. O. Leiputė teigia, kad didesnį deficitą gali lemti įsipareigojimai mokytojams, pareigūnams ir slaugytojams, taip pat kylančios kuro kainos ir geopolitinė situacija.

Ketvirtadienį Lietuvoje oficialiai prasideda šildymo sezonas. Daugiabučiuose su automatizuotais šilumos punktais šildymas galės būti pradėtas pagal oro sąlygas, nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo, skelbia Energetikos ministerija. Anot jos, daugiau kaip 85 proc. šalies šilumos punktų yra modernūs ir automatizuoti, todėl atvėsus orams šildymas juose įsijungs automatiškai. Tuo metu neautomatizuotuose šilumos punktuose šildymo pradžią ir pabaigą, kaip ir anksčiau, spręs savivaldybė.

Turkijoje sulaikytas pagrindinis „Novaturo“ akcininkas N. Kockaras. Apie tai pranešė Turkijos žiniasklaida. Per Antalijoje surengtą operaciją dėl įtariamų nusikaltimų, susijusių su narkotikais ir prostitucija, sulaikyta 18 asmenų, tarp jų – kelionių bendrovės „Anex Tourism“ savininkas ir pagrindinis kelionių organizatoriaus „Novaturas“ akcininkas Nesetas Kockaras, pirmasis, remdamasis Turkijos žiniasklaida, pranešė portalas „lrytas“. Tyrime iš viso minima 20 asmenų, rugsėjo 29 d. kratos atliktos 35 vietose ir dviejose jachtose. Įtariamiesiems ketinama atlikti narkotikų vartojimo patikrinimus.

Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teigia, jog „Via Toll“ lengvatų kontrolei teks pasitelkti fizinius patikrinimus. Nuo kitų metų pradėsiančios veikti elektroninės kelių rinkliavos sistemos „Via Toll“ lengvatų kontrolei teks pasitelkti fizinius transporto priemonių patikrinimus, nes pati sistema negalės nustatyti, ar vežama produkcija suteikia teisę į lengvatą, sako susisiekimo viceministrė. Vežėjas pats deklaruos teisę į 50 proc. rinkliavos lengvatą, o fizinės kontrolės metu bus tikrinama, kokie kroviniai iš tiesų vežami. Anot D. Sujetaitės, šiuo metu iš kelių naudotojo mokesčio surenkama apie 70 mln. eurų per metus, o pradėjus veikti „Via Toll“ planuojama surinkti apie 110 mln. eurų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Klaipėdos uoste rusiški grūdai bus sulaikomi iki kilmės tyrimų rezultatų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad per Lietuvą gabenami grūdai Klaipėdos uoste turės būti sulaikomi iki bus gauti jų kilmės tyrimų rezultatai. Anot jo, sprendimas dėl naujos tvarkos galėtų būti priimtas jau kitą savaitę, o ji įsigaliotų dar po dviejų savaičių. Iki šiol mėginiai iš grūdų siuntų būdavo paimami prieš jas kraunant į laivus, tačiau kroviniai galėdavo iškeliauti dar negavus tyrimų rezultatų. Nauja tvarka būtų taikoma tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos.

Trys pareigūnų profesinės sąjungos reiškia nepasitikėjimą teisingumo ministre Rita Tamašuniene ir prašo ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus įvertinti šios valdžios atstovės veiksmus. Kreipimąsi premjerui dėl R. Tamašunienės pasirašė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Profesinių sąjungų centras. Profsąjungos tvirtina, kad teisingumo ministrė nesiima veiksmų, sprendžiant opiausias kalėjimų sistemos problemas, tarp kurių – stringantys infrastruktūros projektai, pareigūnų trūkumas, nekonkurencingas darbo užmokestis. Pareigūnų atstovų manymu, užuot sutelkusi dėmesį į minėtus iššūkius R. Tamašunienė yra įsitraukusi į konfliktą su Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu Mindaugu Kairiu. Pati ministrė atmeta profsąjungų priekaištus ir tvirtina, kad bausmių vykdymo sistemos problemos yra sprendžiamos. R. Tamašunienė ir toliau kritikuoja LKT vadovą M. Kairį, pabrėždama, jog jis pertvarką kalėjimuose vykdo priverstiniu būdu ir nepaiso jos raginimų taip nedaryti. Tarnybinio patikinimo metu nustačius, kad M. Kairys pažeidė teisės aktus, ministrė pasiūlė LKT vadovui skirti papeikimą.

Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus R. Jakubauskas yra vienas įtariamųjų teisėsaugos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl prekybos žmonėmis. Anot prokuratūros, šis tyrimas taip pat atliekamas ir dėl dokumentų klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. Be R. Jakubausko, tyrime įtarimai pareikšti dar šešiems fiziniams ir dviem juridiniams asmenims. Nukentėjusiais tyrime šiuo metu pripažinti 64 asmenys.

Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino policijos nutarimą ir grąžino tyrimui šiai institucijai administracinę bylą, kurioje prorusiškai aktyvistei Erikai Švenčionienei už Georgijaus juostos demonstravimą buvo skirta 800 eurų bauda. Teismas paskelbė, kad lieka neaišku, kas vis dėlto sukūrė ir įkėlė vaizdo įrašą su draudžiamais komunistinio režimo simboliais – penkiakampe žvaigžde su kūju ir pjautuvu bei dvispalve (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (Šv. Jurgio) juosta, viešai matomą ir visiems vartotojams prieinamą paskyroje „YouTube“ kanale. Teisėja Zina Vilnienė paskelbė, kad policija tyrimo metu neatliko jokių technologinių veiksmų, siekdama nustatyti, iš kurios valstybės ir kokiu įrenginiu fiziškai buvo prisijungta įkeliant vaizdo įrašą, taip pat išsiaiškinti, ar vaizdo įrašas yra redaguotas, ar originalus. Pasak jos, šiuo metu teismas neturi pagrindo neabejotinai konstatuoti, kad būtent E. Švenčionienė bylai aktualiu laiku ir vietoje – internete, socialiniame tinkle „YouTube“ viešai ir visiems vartotojams laisvai prieinamoje E. Švenčionienės paskyroje transliuojamame vaizdo įraše – viešai demonstravo draudžiamus komunistinio režimo simbolius. Nubausta E. Švenčionienė teisme guodėsi, kad dėl antrosios baudos kalti jos bendražygiai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino, kad policija pagrįstai žurnalistei Ritai Miliūtei nutraukė administracinę bylą dėl vidurinio piršto rodymo. Sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną policija argumentavo tuo, kad savo rankos vidurinį pirštą R. Miliūtė pademonstravo politinio protesto kontekste, ne konkrečiam asmeniui, todėl tai vertintina kaip jos politinės nuomonės išraiška. Teisėjas Vitaljijus Melnikovas sako, kad iš tikrųjų rankos vidurinio piršto demonstravimas paprastai suprantamas kaip įžeidimas, pažeminimas ir pan., t. y. kaip necenzūrinis gestas, tačiau svarbu kiekvienu atveju įvertinti konkrečias aplinkybes, kuriomis jis buvo pademonstruotas. Pasak teisėjo, nagrinėjamu atveju savo rankos vidurinį pirštą R. Miliūtė pademonstravo vykusios protesto akcijos, nukreiptos prieš Seimo valdančiosios daugumos rengiamą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, metu, nukreipdama jį į Seimą ir tai žodžiu adresuodama Seimo valdančiosios daugumos politikai, iš karto po to nutraukė tokį savo poelgį. Nurodytos aplinkybės yra objektyvios ir leidžia spręsti, kad taip R. Miliūtė išreiškė savo politinę nuomonę: nepritarimą, priešinimąsi vykstantiems politiniams procesams. Balandį prie Seimo vyko protestas prieš naująsias LRT įstatymo pataisas. Į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ susirinkę gyventojai reikalavo politikų atsisakyti siūlymų, pasak jų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei.

Trečiadienio rytą iš Dubajaus į Tel Avivą skridęs oro linijų bendrovės „Flydubai“ lėktuvas, apsisukdamas virš Saudo Arabijos, perdavė avarinį signalą. Izraelio žiniasklaidos teigimu, institucijos tiria, ar vienas jo pilotų mėgino tyčia sudaužyti orlaivį. Iš pradžių oficialaus patvirtinimo dėl kelių Izraelio žiniasklaidos priemonių paskelbtos informacijos nebuvo. Vis dėlto neįvardytas aukšto rango Izraelio vyriausybės pareigūnas transliuotojui N12 pareiškė, kad pavyko išvengti „didelės nelaimės“. Izraelio naujienų portalas „Ynet“ pranešė, kad lėktuvas ėmė staigiai leistis, o vienas pilotų, padedamas keleivių, sutrukdė kitam sudaužyti orlaivį. Vienos orlaivio keleivės motina naujienų agentūrai AFP sakė, kad vienas pilotas mėgino nužudyti antrąjį. Lėktuvas saugiai nusileido Tabuke, Saudo Arabijoje, niekas iš keleivių nenukentėjo, pranešė oro linijų bendrovės atstovas. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu vėliau pareiškė, kad Saudo Arabija sulaikė antrąjį pilotą, kuris, kaip įtariama, peiliu sužeidė kitą pilotą ir mėgino sudaužyti lėktuvą.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pripažino, kad svarstydamas būsimus šalies santykius su Briuseliu neatmeta galimybės pasiūlyti Jungtinei Karalystei vėl įstoti į Europos Sąjungą (ES). Dėl dešimtmetį trukusio sąstingio ir susiskaldymo anksčiau „Brexit“ kaltinęs A. Burnhamas teigė įvertinsiantis visų galimų variantų privalumus ir trūkumus. Savo pirmojoje kalboje Leiboristų partijos suvažiavime kaip jos lyderis premjeras antradienį pareiškė, kad „Brexit“ padarė „daugiau žalos nei naudos“, ir pažadėjo galimus tolesnius pasirinkimus šaliai pristatyti maždaug tuo metu, kai vėliau šiais metais vyks Jungtinės Karalystės ir ES aukščiausiojo lygio susitikimas. Transliuotojui BBC jis trečiadienį sakė nenorintis palikti šio klausimo neišspręsto ir siekiantis aiškiai apibrėžti, „kur norime matyti Jungtinę Karalystę per ateinantį dešimtmetį“.

JAV pajėgos visiškai pasitraukė iš Irako: šalį paliko paskutiniai amerikiečių kariai, pranešė Pentagonas. Taip baigėsi prieštaringai vertintas JAV karinių operacijų šioje Artimųjų Rytų valstybėje laikotarpis, per kurį buvo nuverstas buvęs diktatorius Saddamas Husseinas ir kovota su teroristine organizacija „Islamo valstybė“ (IS). Priduriama, kad Irako vyriausybei dabar tenka pagrindinė atsakomybė sprendžiant šalies saugumo iššūkius. Tarp iššūkių Irakui minimos likusios teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ struktūros ir su Iranu susijusios grupuotės, kurios, JAV vertinimu, kenkia Irako suverenumui ir regiono stabilumui. Pentagono duomenimis, pastaraisiais metais Irake dar buvo dislokuota apie 2,5 tūkst. JAV karių. Pastaruoju metu jie buvo likę Erbilyje, kurdų regione, bazėje netoli Bagdado oro uosto ir sostinės vyriausybiniame rajone. Irako vyriausybė apie visišką JAV karių pasitraukimą paskelbė jau sekmadienį.