Nepasitikėjimą ministre pareiškė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) ir Profesinių sąjungų centras.
Kaip nurodoma minėtų profsąjungų pranešime spaudai, jos taip pat kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių su prašymu įvertinti R. Tamašunienės veiklą ir imtis sprendimų, kurie, pasak pareigūnų atstovų, užtikrintų atsakingą, kompetentingą ir rezultatais, o ne deklaracijomis grindžiamą bausmių vykdymo sistemos valdymą.
„Pareigūnų kantrybė išseko. Mėnesių mėnesius girdime kažkokias turbūt nuo vadovėlių nurašytas kalbas apie prioritetus, planus ir rūpestį pareigūnais. Tačiau kalėjimuose nuo gražių žodžių saugiau netapo, atlyginimai nepasidarė konkurencingesni, pareigūnų daugiau neatsirado, o kalėjimų infrastruktūros problemos neišnyko. Todėl dabar tiesiog užduodame klausimą: kiek dar laiko valstybė ir pareigūnai bus privesti kęsti tokį vadovavimą sistemai ir Teisingumo ministerijai?“ – pranešime cituojamas LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Įvardijo, kas atskleidė vagystę iš RC: pirštu beda į I. Ruginienę ir du ministrus
Kreipimesi į ministrą pirmininką profesinės sąjungos akcentuoja, kad kalėjimų sistemoje stringa infrastruktūros projektai, jaučiamas pareigūnų trūkumas, darbuotojams mokamas nekonkurencingas darbo užmokestis, blogėja darbo sąlygos ir sistemoje nepakankama finansavimo.
Profesinių sąjungų vertinimu, užuot sutelkusi dėmesį į šių problemų sprendimą R. Tamašunienė pernelyg giliai įsitraukė į Lietuvos Kalėjimų tarnybos (LKT) administravimą ir personalo klausimus.
„Viešai žinoma ir apie ministrės konfliktą su Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi Mindaugu Kairiu – pati R. Tamašunienė rugsėjį patvirtino, kad dėl jo veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiama dėl nuobaudos. Keista, kad savo ministerijoje niekaip nesusitvarkanti ministrė apsiėmė praktiškai tiesiogiai valdyti dar vieną instituciją. Jos vadovą palikdama savotišku ūkvedžiu“, – cituojamas VAITĮPS vadovaujantis Vitalijus Jagminas.
Profesinės sąjungos kritikuoja ir socialinio dialogo kokybę Teisingumo ministerijoje. Pareigūnų atstovų teigimu, ministrė ir jos komanda kalbasi esą tik su patogiais socialiniais partneriais, o nepatogius klausimus keliančių organizacijų atstovai ir pasiūlymai neva yra ignoruojami.
Susiję straipsniai
„Tai ypač kontrastuoja su pačios ministrės viešais pareiškimais. Dar gegužę R. Tamašunienė pareigūnų saugumą vadino svarbiausiu prioritetu, o rugpjūtį ministerija skelbė sieksianti papildomų milijonų eurų LKT darbo užmokesčiui. Deja, tačiau tai ir liko tuščiomis deklaracijomis. Sistemai jų nebereikia. Kaip nebereikia ir ponios Tamašunienės. Laikas sprendimas, kurių poveikį pajustų bendruomenė, o ši ministrė ir jos komanda įrodė esanti neįgali juos priimti ir įgyvendinti“, – sako K. Pauliukas.
„Jeigu ministrė per beveik metus nesugeba parodyti, kaip bausmių vykdymo sistema bus ištraukta iš dešimtmečius kauptų problemų, premjeras turi atsakyti, ar jis vis dar pasitiki tokiu savo Vyriausybės nariu. Mes savo atsakymą jau davėme – Rita Tamašunienė pareigūnų pasitikėjimo nebeturi“, – aiškina K. Pauliukas.
Ministrė nesutinka su profsąjungų kritika
Trečiadienį žurnalistų kalbinta teisingumo ministrė R. Tamašunienė teigė nesutinkanti su jai adresuotais profesinių sąjungų priekaištais apie esą nesprendžiamas problemas kalėjimų srityje.
„Vertinu labai kritiškai tokią (profsąjungų – ELTA) kritiką, kadangi (veiksmų – ELTA) planas yra. Pirmiausia, suformuotos metinės užduotys LKT vadovui, kur matome taip pat jų didelį vėlavimą ir prašysime paaiškinimų, kodėl tos užduotys neįgyvendinamos“, – aiškino ministrė.
Ji tvirtino, kad ministerija ne tik žino bausmių vykdymo sistemos problemas, bet ir jas sprendžia, ieško būdų, kaip didinti finansavimą šiai sričiai.
„Mes rūpinamės, kad būtų didesnis finansavimas, pirmiausia, darbo užmokesčiui, visiems Vidaus statuto pareigūnams iš tikrųjų nuoseklus darbo užmokesčio didėjimas yra numatytas ir šios Vyriausybės darbuose ir planuose“, – dėstė R. Tamašunienė.
Ministrė pabrėžė, jog nepritaria ir priekaištams apie nepakankamą socialinį dialogą su profsąjungomis.
R. Tamašunienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad nepasitikėjimą ja reiškiančios profesinės sąjungos esą gali būti yra palankios dabartiniam LKT vadovui M. Kairiui.
„Dialogas tikrai vyksta ministerijos formate – susitinkame su 11 profsąjungų. Šita kritika išreikšta tik dviejų profsąjungų atstovų. Tas ryšys su LKT vadovybe šių profsąjungų (...) yra kitoks negu su kitomis profsąjungomis. Tas, mano vertinimu, yra neteisinga, nes vadovas turėtų vienodai traktuoti visus socialinius partnerius“, – pabrėžė ministrė.
Siūlo skirti papeikimą LKT vadovui
ELTA primena, kad teisingumo ministrė R. Tamašunienė siūlo LKT vadovui M. Kairiui skirti papeikimą. Nuobaudą įstaigos vadovui siūloma skirti, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad M. Kairys, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą ir kitus teisės aktus.
Sprendimą dėl siūlymo skirti M. Kairiui skirti papeikimą turės priimti Vyriausybė.
Dar šių metų liepą R. Tamašunienė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu. Tada ministrė teigė raginusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus atšaukti, tačiau jis esą to nepadarė.