ELTA glaustai: žymaus gamtininko Paltanavičiaus mirtis, Ruginienė kreipėsi į prokuratūrą dėl Slušnio elgesio

Penktadienį Lietuvą apskriejo žinia apie žymaus gamtininko Selemono Paltanavičiaus mirtį. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė gilią užuojautą dėl gamtininko, rašytojo, fotografo ir laidų vedėjo mirties.

Šalies vadovas sako, kad netekome žmogaus, kuris visą gyvenimą mokė mus matyti, suprasti ir saugoti gamtą, savo darbais jis daugybei žmonių, ypač vaikams, atvėrė nepaprastai turtingą Lietuvos gamtos pasaulį.

Užsienio aktualijose – Didžiojo septyneto šalių sutikimas atverti strateginius dyzelino ir naftos rezervus, Ukrainos užsienio reikalų ministro pareiškimas apie žinomus Rusijos planus atakuoti ES šalis ir į Artimuosius Rytus siunčiamas trečias JAV lėktuvnešis.

Būdamas 70 metų amžiaus, mirė gamtininkas, fotografas, prozininkas ir radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius. Tai LRT radijui patvirtino velionio dukra. S. Paltanavičius gimė 1956 m. Užbaliuose, Marijampolės rajone. 1979 m. jis baigė Vilniaus universitetą. Vėliau dirbo Žuvinto valstybinio rezervato vyresniuoju moksliniu darbuotoju.

Nuo 1984 m. S. Paltanavičius dirbo Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėju, o nuo 2011 m. Komunikacijos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Nuo 1989 m. ėjo Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus pareigas.

S. Paltanavičius yra paskelbęs apie 4,5 tūkst. mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių, yra parašęs knygų apie gamtą, gavęs įvairių apdovanojimų. Nuo 2001 m. vedė radijo laidas („Pro sekmadienio langą“, „Gamta – visų namai“). 2015–2021 m. dalyvavo LRT projekte Nacionalinė ekspedicija. Išleido plokšteles: Žuvinto balsai (1990), Viena diena kaime (1992).

Nepasirodžius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos nariams ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovams, neįvyko Vilniaus rajono tarybos posėdis. Savivaldybės meras Robertas Duchnevičius nurodė žinojęs, kad dalis tarybos narių posėdyje negalės dalyvauti, tačiau socialdemokratas nežinojo, kodėl jame nedalyvavo LLRA-KŠS frakcija. Jis svarstė, kad dalis narių posėdyje nepasirodė dėl darbotvarkėje numatyto klausimo, kuriuo norima Nemenčinės mieste esančią Kardinolo Henriko Romano Gulbinowicziaus gatvę pervadinti Gabrieliaus Jano Mincevičiaus gatve. Šiuo klausimu pastaruoju metu taryboje kyla nesutarimai. Savo ruožtu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos pirmininkas Danielius Ilkevičius pasiūlė atlikti tyrimą siekiant išsiaiškinti, kodėl posėdyje nedalyvavo LLRA-KŠS frakcijos nariai.

Kilus pasipiktinimui dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojams surengtos šventės, premjeras Mindaugas Sinkevičius ragina įstaigas leisti lėšas atsakingai. Pasak ministro pirmininko, šiuo metu nėra tinkamas laikas išlaidauti. Jo teigimu, išlaidauti bus galima tuomet, kai valstybės biudžetas nebus deficitinis. Praėjusią savaitę naujienų portalas lrytas.lt bei Lietuvos ryto TV skelbė apie KAM darbuotojams skirtą renginį, kuris kainavo beveik 48 tūkst. eurų. Dėl to viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ištirti, ar atsisakydamas konsultuoti mažametį pacientą rusų kalba psichiatras Linas Slušnys neparė nusikalstamos veikos. Ministrė prašo įvertinti, ar Vilniaus Santaros klinikose dirbančio vaikų psichiatro atžvilgiu neturėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 144 straipsnį – dėl palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Taip pat prašoma ištirti, ar tokiu elgesiu gydytojas nepažeidė BK 169 straipsnio, numatančio diskriminavimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės. L. Slušnys kritikos sulaukė po to, kai paskelbė gavęs vaiko teisių gynėjų skundą, kai atsisakė rusiškai bendrauti su į kliniką atvežtu mažamečiu. Jis teigė siūlęs mažametį atlydėjusiems Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams vertėjauti, tačiau šie esą atsisakė tai daryti.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina stiprinti Lietuvos regionų ir savivaldybių savarankiškumą, sutelkiant jiems daugiau galimybių spręsti dėl investicijų ir regioninės plėtros. Taip jis kalbėjo aštuntajame Regionų forume. Šalies vadovas siūlo svarstyti, kad naujuoju Europos Sąjungos (ES) finansiniu laikotarpiu didesnė investicijų dalis būtų planuojama regionų lygiu, taip pat per nacionalinį plėtros banką ILTE skatinti bendrus savivaldybių projektus ir stiprinti regionų plėtros tarybų vaidmenį. G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad valstybės atsparumas prasideda nuo savivaldybių ir vietos bendruomenių gebėjimo veikti, o viena iš priemonių regionams pritraukti reikalingus specialistus galėtų būti municipalinis būstas.

M. Sinkevičius sako, kad koalicija dėl degalų kainų ir galimų jų poveikio mažinimo priemonių gali tartis kitą ketvirtadienį. Pasak premjero Mindaugo Sinkevičiaus, koalicijos taryboje bus svarstoma, kaip kuro energetinės krizės poveikį amortizuoti dabar ir nuo 2027 metų. Tarp svarstomų priemonių – nuolaidos viešajam transportui, įskaitant traukinius ir tolimojo susisiekimo autobusus, taip pat degalinių kainodaros fiksavimas pagal Vokietijos modelį. M. Sinkevičius teigė, kad dėl akcizų vyksta diskusijos su Europos Komisija (EK), o aiškaus plano dėl anglies dioksido (CO2) dedamosios tikimasi sulaukti iki metų pabaigos.

NMA tyrimas nustatė, kad direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas sistemingai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, todėl buvo atleistas iš pareigų. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teigimu, T. Orlickas pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą, neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir trejus metus negalės dirbti valstybės tarnyboje. Tyrimo metu nustatyta, kad atstovaudamas NMA tarptautiniuose projektuose, kuriuose dalyvavo su juo artimais ryšiais susijusi įstaiga, jis nedeklaravo privačių interesų, nenusišalino nuo tarnybinių funkcijų ir sprendimų priėmimo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tęsia ikiteisminį tyrimą.

Premjeras sako, kad kitąmet pensijas siekiama didinti apie 10 proc., vidutinė senjoro pensija augtų 75–76 eurais. Anot ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, dalis papildomam augimui reikalingų lėšų būtų skiriama iš „Sodros“ biudžeto perviršio – maždaug 6–7 proc. jo sumos. Premjeras teigė apie šį planą informavęs prezidentą, o kitą savaitę jį ketina aptarti koalicinėje taryboje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, bazinis pensijų augimas kitąmet turėtų siekti 8,51 proc., o papildomas indeksavimas galėtų sudaryti dar apie 1,5 proc. Tuo metu prezidentas siūlo įstatymu nustatyti, kad pensijoms indeksuoti būtų skiriama nuo 20 iki 75 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio.

Lietuvai šį šildymo sezoną gamtinių dujų turėtų užtekti, o pagrindinis jų tiekimo šaltinis bus Klaipėdos SGD terminalas. Dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ vadovo Nemuno Bikniaus teigimu, prireikus dujos bus tiekiamos ir iš Latvijos požeminės saugyklos bei Lenkijos. Spalio–balandžio mėnesiais Lietuva suvartoja apie 12 teravatvalandžių (TWh) dujų, o Inčukalnio saugykloje šiuo metu sukaupta beveik tiek pat – 12 TWh. Tuo metu Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale šiam laikotarpiui užsakyta vieta 20 laivų, kurių atgabenamas dujų kiekis siekia apie 20 TWh ir bus skirtas viso regiono poreikiams. Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius prognozuoja, kad šildymas šį sezoną gali brangti 15–20 proc., o galutinė kaina priklausys nuo kuro kainų ir oro sąlygų.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė siūlo plėsti savivaldybių būsto fondą, į jo vystymą labiau įtraukti privatų sektorių ir didmiesčiuose bei kurortuose svarstyti didesnius mokesčius ne pirmam būstui. Pasak jos, būsto prieinamumo problemos skirtingose savivaldybėse skiriasi, todėl ir sprendimai turėtų būti pritaikyti pagal vietos poreikius. Tarp siūlomų priemonių – galimybė savivaldybėms nuomotis būstus iš privačių savininkų ir juos pernuomoti gyventojams, taip pat viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliai. Savivaldybės prie būsto vystymo galėtų prisidėti žeme ar infrastruktūra, o dalis naujai pastatytų būstų būtų skiriama prieinamam būstui. Aplinkos ministerijos duomenimis, savivaldybių būstas sudaro apie 1,5 proc., o socialinis būstas – apie 1 proc. viso šalies būsto fondo.

Teismas išnagrinėjo kreditinio sukčiavimo bylą, kurioje teisiamas garsus lenktynininkas Benediktas Vanagas. Sprendimas byloje bus skelbiamas lapkritį. Prokuroras prašo B. Vanagą pripažinti kaltu byloje ir skirti jam 50 tūkst. eurų baudą. Kitą teisiamąją – įmonės „Gerdista“ vadovę Godą Mankutę – siūloma nubausti 40 tūkst. eurų bauda, o B. Vanago įkurtai viešajai įstaigai „Nacionalinis automobilių klubas“ siūloma skirti 62,5 tūkst. eurų baudą. Visi teisiamieji byloje kaltės nepripažįsta. Minėti asmenys sulaukė kaltinimų dėl esą apgaule įgytų daugiau nei 150 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų projekte, finansuojamame pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Bylos duomenimis, nors projektas buvo pristatytas kaip skirtas mobiliųjų automobilių paslaugoms sukurti, kaltinamieji tariamai naudojo įrangą, įskaitant didelės vertės transporto priemones, asmeniniais tikslais – B. Vanago dalyvavimui automobilių lenktynėse, įskaitant Dakaro ralį.

Didžiojo septyneto (G7) šalys susitarė per artimiausius keturis mėnesius panaudoti 100 mln. barelių dyzelino ir žalios naftos iš savo atsargų, penktadienį pranešė jų lyderiai Šalys susitarė „per TEA koordinuotai panaudoti 100 mln. barelių atsargų – jų panaudojimą pradėti nedelsiant ir tęsti keturis mėnesius“, sakoma Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuro po derybų dėl veiksmų degalų kainoms mažinti koordinavimo paskelbtame pareiškime. Penktadienį, siekdamos suderinti bendrą atsaką į smarkiai kylančias dyzelino kainas, ES šalys sušaukė skubų pasitarimą. Jų susitikimas surengtas praėjus dienai po JAV raginimų sąjungininkėms Europoje nedelsiant panaudoti strategines atsargas krizei suvaldyti. Vašingtonas didino spaudimą Europai, siekdamas jos pagalbos mažinant degalų kainas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį užsiminė apie galimybę uždrausti dyzelino eksportą.

Ukrainos ir jos partnerių žvalgybos tarnybos turi duomenų apie konkrečius Rusijos planus atakuoti Europos Sąjungos (ES) šalis, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jis pabrėžė, kad žvalgybos tarnyboms šie planai yra žinomi ir Europa turi ruoštis galimoms atakoms, o svarbiausias prioritetas turėtų būti užkirsti joms kelią. Ministro teigimu, Rusija operacijomis Europos šalyse siekia kelti didelę grėsmę bei daryti spaudimą ir taip sustabdyti arba sumažinti paramą Ukrainai. A. Sybiha sakė, kad Europa jau kariauja su Rusija, kad ir kaip mėgintų save raminti, o Rusija į padėtį žiūri taip pat. Pasak jo, Rusijos operacijos Europos šalyse jau peržengė hibridinio karo ribas ir dabar apima diversijas bei ardomosios veiklos aktus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte savo ruožtu teigė, kad Aljanso atsakas į Rusijos hibridines atakas ne visada skelbiamas viešai ir nebūtinai grindžiamas principu „akis už akį“.

Pentagonas siunčia į Artimuosius Rytus trečią lėktuvnešį ir jo kovinę grupę bei daugiau karo laivų, skelbia JAV žiniasklaida. Apie tai, remdamiesi JAV pareigūnais, pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ ir naujienų portalas „Axios“. Kaip skelbiama, papildomai siunčiami karo laivai, koviniai lėktuvai, jūrų pėstininkai ir jūreiviai į regioną turėtų atvykti iki lapkričio pabaigos. „Wall Street Journal“ duomenimis, JAV savo pajėgas regione padidins 9–10 tūkst. karių. Šie pranešimai kursto spėliones, kad po svarbių lapkričio pradžioje vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų JAV gali surengti naujas atakas prieš Iraną. Į atitinkamą klausimą interviu žurnalui „Time“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai atsakė trumpai: „Gali būti“. JAV jau yra dislokavusios Artimuosiuose Rytuose lėktuvnešius „USS George H.W. Bush“ ir „USS George Washington“.