„Mano pranešėjo statusas nepanaikintas, procesas nėra pabaigtas“, – Eltai sakė M. Kairys, paklaustas apie anksčiau jam suteiktą pranešėjo statusą.
Jis sakė negalintis apie tai daugiau teikti išsamesnės informacijos.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio LKT vadovui. Tačiau Generalinė prokuratūra teigia, kad šis tyrimas yra nutrauktas.
R. Mockaus baudžiamas kalėjimų vadas: man siūlė išeiti gražiuoju, bet nesigailiu pakovojęs
„Ikiteisminis tyrimas dėl, įtarta, kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą šių metų gegužės 29 d. buvo nutrauktas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – Eltą informavo prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, minėtas STT tyrimas buvo atliekamas dėl tuometinio teisingumo ministro Rimanto Mockaus veiksmų. Portalo žiniomis, LKT vadovas esą galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir jį pateikti teisėsaugai.
Susiję straipsniai
M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.
M. Kairys anksčiau buvo nubaustas keliomis tarnybinėmis nubaudomis, jas apskundė teismui.
Vyriausybė pernai liepos 9 d. LKT direktoriui skyrė papeikimą, o liepos 16 d. tarnybos vadovui skirtas griežtas papeikimas.
Atsižvelgęs į tarnybinių patikrinimų išvadas, skirti M. Kairiui abi minėtas tarnybines nuobaudas pasiūlė tuometis teisingumo ministras R. Mockus.
Dabartinė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė LKT vadovui siūlo skirti papeikimą. Ji nuobaudą M. Kairiui siūlo skirti, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad LKT vadovas, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą ir kitus teisės aktus.
Sprendimą dėl papeikimo skyrimo M. Kairiui turės priimti Vyriausybė.
LKT vadovas: neįvykdžius pertvarkos, kalėjimas susidurs su trikdžiais
M. Kairys sake, kad pertvarka (darbo organizavimo minimalus pakeitimas viename iš LKT padalinių), į kurią atkreipė dėmesį Teisingumo ministerija, yra pradėta dar praėjusiais metais, šiais metais ji tęsiama.
„Pertvarkos esmė – stiprinti pagalbą nuteistiesiems grįžti į visuomenę po bausmės atlikimo. Dėl to dalis Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus darbuotojų perkelta į Resocializacijos skyrių. Ši pertvarka vykdoma pritaikant Norvegijos bausmių vykdymo sistemos gerąją praktiką. Būtent resocializacijos plėtra yra numatyta ir LKT veiklos gairėse. Ši kryptis atitinka metines LKT vadovo užduotis ir įstaigos metinį planą, kuriuos tvirtina teisingumo ministras. Kauno kalėjimas yra vienas padalinys. Jis veikia trijuose pastatuose Kaune. Dalis dviejuose pastatuose dirbančių Saugumo valdymo skyriaus darbuotojų dar pernai buvo perkelti į Resocializacijos skyrių. Šiemet pertvarka turėjo būti baigta ir darbuotojai turėjo būti perkelti ir trečiajame pastate. Tuomet visi to paties padalinio darbuotojai dirbtų pagal tą pačią sistemą“, – Eltai teigė M. Kairys.
Pasak jo, jeigu pertvarka šiemet būtų sustabdyta, Kauno kalėjimas susidurtų su papildomais veiklos trikdžiais: to paties padalinio procesai ir veiklos organizavimas skirtinguose pastatuose būtų skirtingas. Anot M. Kairio, skirtųsi iš esmės tą patį darbą atliekančių darbuotojų krūviai.
LKT vadovas teigė, kad pokyčiai vykdomi vadovaujantis visais galiojančiais teisės aktais ir buvo derinami su visomis profesinėmis sąjungomis. M. Kairys tvirtino, kad didžiausią LKT bendruomenės dalį vienijančios profesinės sąjungos pritarė šiems pokyčiams.
„Resocializacijos skyriuje darbuotojams pasiūlytas didesnis darbo užmokestis, o darbo pobūdis yra panašus. Noriu pabrėžti, kad darbuotojams nėra jokios prievartos pereiti į kitą skyrių – atsisakiusiems pasiūlomos kitos vietos Kalėjimų tarnyboje. Kalėjimo pareigūnams užmokestis kyla 80–90 eurų. Mes esam užtikrinę, kad jų darbo pobūdis nesikeis, nesvarbu, kad pareigybės aprašyme atsiranda daugiau funkcijų“, – sako M. Kairys.
Dar šių metų liepą R. Tamašunienė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu. Tada ministrė teigė raginusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus atšaukti, tačiau jis esą to nepadarė.