Kaip teigiama profesinių sąjungų pranešime, R. Tamašunienė esą siekia bausti LKT vadovą už sprendimus, kuriuos priimti jam leidžia teisės aktai, o toks žingsnis, pareigūnų atstovų vertinimu, ne tik kelia klausimų dėl teikimo teisinio pagrįstumo, bet ir kuria pavojingą precedentą kitų valstybės įstaigų vadovams.
Ministrė siūlo Vyriausybei skirti papeikimą M. Kairiui, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad LKT vadovas, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą ir kitus teisės aktus.
Dėl šio siūlymo dar spręs Vyriausybė.
Trys profesinės sąjungos reiškia nepasitikėjimą R. Tamašuniene: ministrė pateikė atsakymą
VAITĮPS ir LRITĮPS tvirtina, kad M. Kairį siūloma nubausti už sprendimus, kurie yra leidžiami ir numatyti teisės aktuose. Profsąjungos atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktiką, pagal kurią įstaigos struktūros tvarkymas priskiriamas vidaus administravimui.
„Teisingumo ministras turėtų būti teisėtumo pavyzdys, o ne jo išbandymas. Kai Vyriausybei siūloma bausti įstaigos vadovą už sprendimus, kuriuos priimti yra jo kompetencija, tai jau nebe paprastas nuomonių skirtumas. Mūsų vertinimu, tai rodo ministrės teisinės kompetencijos stoką ir kuria labai pavojingą precedentą visiems valstybės įstaigų vadovams“, – pranešime cituojamas VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.
Susiję straipsniai
Profesinių sąjungų teigimu, dėl penkių pareigybių pokyčių Kauno kalėjime buvo atliktos teisės aktuose numatytos informavimo ir konsultavimo procedūros, klausimas derintas Darbdavio ir darbuotojų atstovų komitete, o profesinės sąjungos pokyčiams pritarė.
Abejonių dėl ministrės planų bausti M. Kairį, anot V. Jagmino, kelia ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabos. Jose atkreipiamas dėmesys į informaciją, kad LKT vadovas įgyvendina patvirtintus strateginius dokumentus, kuriuose vienas iš rodiklių yra resocializacijos darbuotojų skaičiaus didinimas, taip pat primenama LVAT praktika.
LRITĮPS ir VAITĮPS mano, kad R. Tamašunienės siūlymas skirti M. Kairiui papeikimą nėra atskiras epizodas. Jis, pasak profsąjungų, esą papildo jau kurį laiką matomą Teisingumo ministerijos kišimąsi į LKT vadovo kompetencijai priskiriamus sprendimus.
„Ministrės elgesys su Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu jau ima priminti mobingą. Jam imperatyviai nurodinėjama, ką ir kaip daryti, reikalaujama prisiimti atsakomybę ir vykdyti ministerijos nurodymus, o vėliau už atliktus darbus grasinama nuobaudomis. Susidaro absurdiška situacija: ministerija nori pati valdyti LKT direktoriaus rankomis, tačiau atsakomybę už sprendimų pasekmes palikti jam“, – sako VAITĮPS vadovas V. Jagminas.
LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliuko teigimu, toks valdymo modelis gali turėti pasekmių gerokai platesnių nei vienas konfliktas tarp ministrės ir jai pavaldžios įstaigos vadovo.
„Jeigu Vyriausybė tokiam veikimo modeliui pritars, kiekvienas įstaigos vadovas turės klausti ne ką jam leidžia įstatymas, o ko tą dieną nori ministras. Kam tada apskritai reikalingas savarankiškas įstaigos vadovas, jeigu jam iš viršaus nurodinėjama, kokius sprendimus priimti, o paskui dar grasinama nubausti už jų įgyvendinimą?“ – kelia klausimus K. Pauliukas.
Profesinių sąjungų vertinimu, Teisingumo ministerija eikvoja energiją konfrontacijai su LKT vadovu M. Kairiu, nors bausmių vykdymo sistemoje lieka neišspręstos svarbios problemos – pareigūnų trūkumas, nekonkurencingi atlyginimai, prasta infrastruktūra ir finansavimo stoka.
„Raginame Vyriausybę šio teikimo (skirti LKT vadovui M. Kairiui papeikimą – ELTA) nepriimti ir grąžinti jį Teisingumo ministerijai. Priešingu atveju sukursime pavojingą precedentą: įstaigos vadovas galės būti baudžiamas ne už įstatymo pažeidimą, o už tai, kad pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise priimti sprendimus. Vyriausybė turėtų labai gerai pagalvoti, kokią žinią tokiu sprendimu pasiųstų visam viešajam sektoriui“, – sakė V. Jagminas.
Dar šių metų liepą R. Tamašunienė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu. Tada ministrė teigė raginusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus atšaukti, tačiau jis esą to nepadarė.
M. Kairys anksčiau buvo nubaustas keliomis tarnybinėmis nuobaudomis, jas apskundė teismui.
Vyriausybė pernai liepos 9 d. LKT direktoriui skyrė papeikimą, o liepos 16 d. tarnybos vadovui skirtas griežtas papeikimas.
Atsižvelgęs į tarnybinių patikrinimų išvadas, skirti M. Kairiui abi minėtas tarnybines nuobaudas pasiūlė tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus.