„Per dvylika mėnesių Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūra aptarta 358 156 įrašuose. Šeši iš dešimties jų susiję su valstybės gebėjimu apsaugoti ir valdyti. Energetikai, transportui, duomenims ir pinigams tenka likusi dalis“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Tyrimui surinkti straipsniai, socialinių tinklų įrašai ir komentarai lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Be penkių infrastruktūros sričių, atskirai įvertinta dvylika objektų – nuo oro uostų ir karinių poligonų iki elektros tinklų sinchronizacijos ir povandeninių kabelių.
Tyrimui surinkti straipsniai, socialinių tinklų įrašai ir komentarai lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Be penkių infrastruktūros sričių, atskirai įvertinta dvylika objektų – nuo oro uostų ir karinių poligonų iki elektros tinklų sinchronizacijos ir povandeninių kabelių.
„Infrastruktūros atsparumas priklauso ir nuo žmonių pasitikėjimo. Jei žmonės patiki, kad sistema nesaugi arba valstybė jos nesuvaldo, jie ima elgtis kitaip: atsiima santaupas, vengia e. paslaugų, krizės metu nebeklauso institucijų. Todėl infrastruktūrą galima paveikti jos nepažeidus fiziškai. Metus sekėme viešus įrašus apie Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūrą, kad pamatytume, į ką ir kaip taikosi priešiškas turinys ir koks yra valstybės atsakas“, – tyrimą anonsuoja Liudvikas Andriulis, bendrovės „Repsense“ bendraįkūrėjas, viešai pristatysiantis tyrimo rezultatus konferencijos „Saugumo kodas“ metu.
Ataskaitoje bus pateikta ne tik atakų, bet ir mūsų valstybės atsako analizė – vertinant ir lyginant keturis konkrečius incidentus, nutikusius per paskutinių dvylika mėnesių. Kaip Lietuva pasirodė Kapčiamiesčio poligono kampanijos šviesoje? O į balionų incidentus prie Vilniaus oro uosto?
Visos tyrimo išvados padarytos pasitelkus itin plačią duomenų imtį – portalų straipsnius ir naujienas, socialinių tinklų įrašus, komentarus, garso, vaizdo įrašus ir spaudą. Taip pat ištirta, kaip turinys pasiskirsto tarp kanalų – naujienų portalų, „Facebook“, „Telegram“, rusakalbių leidinių – ir kaip toli priešiški naratyvai nukeliavo nuo ten, kur atsirado.
Kurios sritys ir kokiuose kanaluose sulaukia didžiausio negatyvumo? Kokius mūsų objektus labiausiai aptarinėja valstybei priešiškos jėgos? Kai kurie duomenys gali net ir nustebinti – nes pasirodo, temos, kurios atrodo svarbios ir jautrios mums, nebūtinai taip pat vertinamos (t. y. intensyviai aptariamos) Lietuvai nedraugiškų jėgų. Ir atvirkščiai.
Susiję straipsniai
„Saugumas šiandien yra tema, kuri nebegali būti atidėta „kitam kartui“ – ji yra mūsų kasdienybės dalis. Matome, kaip greitai keičiasi grėsmės, kaip informacinė erdvė tampa neatsiejama nuo valstybės ir visuomenės atsparumo, todėl mums, kaip vienam didžiausių naujienų portalų Lietuvoje, svarbu ne tik apie tai informuoti, bet ir suteikti erdvę gilesniam pokalbiui. Būtent todėl prieš trejus metus pradėjome organizuoti visuomenei skirtą konferenciją „Saugumo kodas“.
Norime, kad tai būtų vieta, kurioje ekspertai, sprendimų priėmėjai, verslas ir visuomenė galėtų kalbėtis apie realias grėsmes, dalytis žiniomis ir ieškoti būdų, kaip būti geriau pasirengusiems. Šiemet ypatingą dėmesį skiriame ir tam, ko ne visada matome – informaciniam karui, mūsų atsparumui ir tam, kaip informacija gali veikti mūsų saugumo jausmą bei sprendimus“, – sako Lrytas rengiamos konferencijos „Saugumo kodas“ vadovė Greta Ališauskaitė – Bagušauskienė.
Su visais šiais dalykais – taip pat su Lietuvos saugumu bei atsparumu susijusiomis įžvalgomis – bus galima susipažinti trečiąkart vykstančioje praktinėje saugumo konferencijoje „Saugumo kodas“, kuri jau šį penktadienį, spalio 9 d., vyks Vilniuje.
Kritinė infrastruktūra informaciniame kare: kiek esame pasirengę ją apginti? pranešimo klausykitės didžiausioje Lietuvoje praktinėje saugumo konferencijoje „Saugumo kodas“. Pranešimą 9 val. 55 min. salėje „Saugumo horizontas“ skaitys Liudvikas Andriulis, „Repsense“ bendraįkūrėjas.