ELTA glaustai: 3 proc. viršijantis biudžeto deficitas, pasienio apsaugos stiprinimas, M. Kairio skundas

Pasienio su Kaliningrado sritimi apsaugai stiprinti pasitelkiama apie 100 karių, Vyriausybė kitų metų gynybai numato skirti 5 proc. BVP, o planuojamas biudžeto deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP. Tuo metu pacientų ir medikų organizacijos įspėja, kad nuo kitų metų keičiama sveikatos paslaugų finansavimo tvarka gali ilginti pacientų eiles.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys ketina teismui skųsti Vyriausybės sprendimą jam skirti papeikimą, o Vilniuje per pasieniečių operaciją sulaikyti trys kontrabandinių cigarečių iš Baltarusijos gabenimu įtariami vyrai.

Užsienio aktualijose – Nobelio literatūros premijos laureatė, dešimtis gyvybių nusinešęs rusų smūgis dviem autobusams Kramatorske, JAV valstybės sekretoriaus raginimas Europai „pabusti iš ilgo snaudulio“ ir Italijos parlamente priimta prieštaringai vertinama rinkimų reforma.

Lietuvos sienos su Kaliningrado sritimi apsaugai stiprinti pasitelkiama apie 100 karių, kurie pasienyje turėtų būti dislokuoti maždaug dviem savaitėms. Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, prireikus karių skaičius ir misijos trukmė galės būti koreguojami. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į galimos mobilizacijos Rusijoje riziką bei incidentą Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kai mažiausiai 20 migrantų grupė, lydima ginkluotų kaukėtų asmenų, mėgino neteisėtai patekti į Latviją. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nurodo, kad situacija pasienyje su Kaliningradu išlieka rami, o neteisėtų migrantų iš Baltarusijos nefiksuojama penktą parą iš eilės. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pabrėžia, kad grėsmės lygis Lietuvoje nepakito.

Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia iš konferencijos apie dezinformaciją „Disinfo 2026“ pasitraukusi, nes kai kurios renginio programos dalys neatitiko Vyriausybės pozicijų ir Lietuvos nacionalinių interesų. Ministerijos teigimu, ji nedalyvavo rengiant konferencijos programą, o nusprendusi atsiriboti nuo renginio paprašė organizatorių pašalinti visas sąsajas su URM. Kaip skelbė „Politico“, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija darė spaudimą Lietuvos, Kanados ir Europos Sąjungos diplomatams, siekdama, kad šie pasitrauktų iš konferencijos. Vašingtono nepasitenkinimą esą sukėlė numatytos diskusijos apie JAV vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi. Leidinio duomenimis, po pokalbių su JAV pareigūnais Lietuva ir Kanada atšaukė paramą renginiui, o Europos išorės veiksmų tarnyba buvo pašalinta iš oficialios programos.

Pacientų ir medikų organizacijų atstovai įspėja, kad nuo 2027 metų planuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų finansavimo tvarkos pokyčiai gali pailginti pacientų eiles ir pabloginti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovės Jurgos Dudienės teigimu, pasikeitus viršsutartinių paslaugų apmokėjimui privačiose įstaigose, daliai pacientų gali tekti ilgiau laukti gydymo viešajame sektoriuje. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė taip pat įspėjo dėl nepakankamų viešųjų gydymo įstaigų pajėgumų. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis atmeta nuogąstavimus dėl ilgėsiančių eilių. Pasak jo, 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms numatomos didesnės sutartys nei šiemet, o viešajam sektoriui bus skiriamas papildomas finansavimas. Ministras tikina, kad ligoninės yra pasirengusios priimti didesnius pacientų srautus.

Generolo Silvestro Žukausko poligone atidaryta Lietuvos kariuomenės Gynybos inovacijų centro eksperimentavimo erdvė „Vanagas“. Atidarymo metu pirmą kartą Lietuvoje pademonstruotas lietuviškas dronas perėmėjas „Defender“, kuris, panaudodamas 600 gramų sprogstamąjį užtaisą, sunaikino kitą bepilotį orlaivį „Žiogas“. Lietuvos bendrovių „NT Service“ ir „Vytis Tech“ pristatyta sistema „Sky Viper Wall“ oro taikinius gali aptikti iki 15 kilometrų atstumu. Vieno tokio drono perėmėjo kaina siekia apie 10 tūkst. eurų, o visa sistema galėtų kainuoti 3–4 mln. eurų. Krašto apsaugos viceministras Gabrielius Gorbačevskis teigia, kad ministerija jau rengia dronų perėmimo technologijų pirkimo dokumentus, o pirmųjų lietuviškų sprendimų pristatymų tikimasi kitų metų pradžioje. Naujajame poligone technologijas galės išbandyti tiek Lietuvos, tiek užsienio gamintojai.

Vyriausybė kitų metų biudžete gynybai numato skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,8 mlrd. eurų, o Šeimos paketo priemonėms – 150 mln. eurų. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetu, gynybos finansavimas kitąmet didėtų 36 mln. eurų, nors jo dalis nuo BVP mažėtų nuo 5,38 iki maždaug 5 proc. Kitąmet darbo užmokesčiui didinti numatoma 450 mln. eurų, o vidutinė senatvės pensija turėtų augti apie 10 proc. Pensijų indeksavimui planuojama panaudoti 9,4 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, o papildomų lėšų poreikis pensijoms didinti sieks 715,5 mln. eurų. Biudžeto projektą Vyriausybė planuoja registruoti penktadienį, o vėliau jis bus teikiamas Seimui.

Kitų metų biudžeto deficitas turėtų viršyti nustatytą 3 proc. BVP limitą – premjero teigimu, gali pasiekti 3,8 proc. BVP. Finansų ministras Taurimas Valys kol kas neatskleidžia, kiek tiksliai deficitą numatoma viršyti, bet šiuos sprendimus teisina situacija visoje Europos Sąjungoje (ES) – esą 12 šalių dabar sako, kad kitais metais viršys deficito ribą. Tiesa, pasak premjero, deficitas galėjo būti ir didesnis nei numatyta šiuo metu – formuojant biudžetą išlaidos sumažintos 1,5 mlrd. eurų. Vyriausybės nariams taip pat buvo pavesta ieškoti būdų mažinti planuojamas išlaidas – bendras sutaupymas kitiems metams siekia 100 mln. eurų. Tačiau opozicinių konservatorių atstovės Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė kritikuoja planus viršyti nustatytus limitus – anot jų, gynybos finansavimas kitąmet beveik nedidės, todėl deficitą lemia išlaidų augimas kitose srityse. Opozicijos teigimu, toks deficitas rodo, kad valdančiųjų socialdemokratų įsipareigojimai sunkiai suderinami su fiskalinės drausmės reikalavimais.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigia, kad vienintelis būdas greitai sumažinti aukštas degalų kainas – laikinai mažinti dyzelino akcizą. Anot jo, akcizo mažinimas turėtų būti taikomas automatiškai, kai degalų kainos pasiekia nustatytą ribą, o kartu reikėtų užtikrinti, kad akcizo sumažėjimas atsispindėtų degalinėse. V. Sinkevičius taip pat siūlo neapmokestinti darbdavių kompensacijų darbuotojų kelionei į darbą ir daugiau dėmesio skirti logistikos sektoriui, kuris sudaro apie 13 proc. Lietuvos BVP. Europos Parlamente dirbantis politikas taip pat mano, kad su Europos Sąjunga (ES) būtų galima susitarti dėl mažesnės kitąmet taikomos anglies dioksido (CO2) dedamosios. Tuo metu finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad akcizo mažinimas biudžetui kainuotų neproporcingai brangiai, o galutiniai sprendimai dėl priemonių aukštų degalų kainų poveikiui mažinti bus priimti koalicijos taryboje.

„Artea“ bankas mažina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc., o vidutinę metinę infliaciją prognozuoja 5,3 proc. Birželį bankas prognozavo 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir 5,5 proc. vidutinę metinę infliaciją. 2027 m. Lietuvos ekonomika, „Artea“ vertinimu, augs 2,3 proc., o infliacija sulėtės iki 3,5 proc. Banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad metinė infliacija Lietuvoje jau siekia 6,1 proc., o pagrindiniu jos veiksniu išlieka energetikos kainos, ypač degalai ir šildymas. Anot jos, darbo rinka išlieka atspari – užimtųjų skaičius šiemet didėja, o nedarbo lygis yra mažesnis nei euro zonos vidurkis. Darbo užmokestis antrąjį ketvirtį augo 10 proc., viešajame sektoriuje atlyginimai didėjo daugiau kaip 11 proc., privačiame – apie 9 proc. Tuo metu būsto rinka išlieka aktyvi: rugsėjį individualių namų sandorių sudaryta 18 proc. daugiau nei prieš metus, butų – 8 proc. daugiau. Ekonomistės teigimu, sparčiai augančios būsto kainos kelia susirūpinimą dėl būsto įperkamumo, ypač pirmąjį būstą perkantiems žmonėms ir jaunoms šeimoms.

Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį dėl 700 megavatų (MW) galios sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo. Sutartį ketvirtadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE. jungties fizinį sujungimo tašką numatoma įrengti maždaug 35 metrų atstumu Lenkijos teritorijoje. Jungtį planuojama įjungti ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d., ji bus tiesiama naudojant oro linijas ir kabelių intarpus, o ją įgyvendinus bendras Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo pralaidumas per „Harmony Link“ ir „LitPol Link“ sieks iki 1,2 tūkst. MW. Lietuvos energetikos ministro Luko Savicko teigimu, jungtis leis efektyviau realizuoti Lietuvoje pagamintą elektros energiją, o jos trūkstant – daugiau jos importuoti iš Lenkijos. „Harmony Link“ yra paskutinis įgyvendinamas Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos programos infrastruktūros projektas – su kontinentinės Europos tinklais Baltijos šalys sinchronizavosi 2025 m. vasarį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė nagrinėti „čekiukų“ byloje nuteisto buvusio Marijampolės mero Povilo Isodos skundą. Juo eksmeras siekia išteisinimo arba bylos grąžinimo apeliacinės instancijos teismui. Liepą Apeliacinis teismas panaikino pirmos instancijos išteisinamąjį teismo sprendimą P. Isodos atžvilgiu ir pripažino politiką kaltu „čekiukų“ byloje. Jam skirta 10 tūkst. eurų bauda ir trejus metus uždrausta dirbti valstybės tarnyboje. Po šio sprendimo Vyriausioji rinkimų komisija nutraukė Marijampolės savivaldybės mero P. Isodos įgaliojimus anksčiau laiko. Bylos duomenimis, P. Isoda Marijampolės savivaldybės buhalterijai pateikdamas suklastotus dokumentus apie nepatirtas telefono ryšio, interneto ryšio, transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla, apgaule įgijo 2 479 eurus.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys ketina skųsti teismui Vyriausybės sprendimą jam skirti papeikimą. Įstaigos vadovas, kaip ir anksčiau, teigia, kad pertvarka kalėjimuose, dėl kurios vykdymo jis sulaukė nuobaudos, nėra vykdoma prievarta. M. Kairys taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog vertinant jo veiksmus, Vyriausybės teisininkai esą pateikė jam palankias pastabas, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Vyriausybei skirti papeikimą M. Kairiui pasiūlė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad LKT vadovas, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir nepaisydamas ministrės įsakymo juos atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą bei kitus teisės aktus. Dar šių metų liepą ministrė teigė sulaukusi pranešimų iš profesinių sąjungų, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, esą vykdoma priverstiniu būdu. Tada ministrė teigė raginusi LKT vadovą M. Kairį savo sprendimus atšaukti, tačiau jis to nepadarė.

Vilniuje surengta pasieniečių operacija, kurios metu sulaikyti trys kontrabandinių cigarečių iš Baltarusijos gabenimu įtariami vyrai. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), sostinės Pašilaičių mikrorajone stabdant iš garažų masyvo išvažiuojančius automobilius, vienas jų nepakluso pareigūnams, taranavo pasieniečių transporto priemonę, ją apgadindamas. Stabdant šį automobilį, pasienietis panaudojo ginklą su dujų užtaisu, galiausiai visureigis buvo sustabdytas. Sulaikytas šio automobilio vairuotojas, vėliau sulaikytas dar vienas vyras, o garažuose rasta apie 36 tūkst. galimai kontrabandinių cigarečių pakelių. Anot VSAT, aptiktos oro baliono liekanos leidžia daryti prielaidą, kad nelegalūs rūkalai iš Baltarusijos buvo atskraidinti oro balionais. Vėliau sulaikytas ir dar vienas asmuo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Nobelio literatūros premijos laureate tapo kanadiečių autorė Anne Carson. Jai premija skirta „už drąsią ir išradingą kūrybą, kuri, žaismingai plėtodama dialogą su klasikine tradicija, sukūrė naujas šiuolaikinės literatūros formas“, ketvirtadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija. 76-erių A. Carson literatūrinė karjera prasidėjo 1986 m. pasirodžius knygai „Karčiai saldus erosas“, kurioje nagrinėjama eroso samprata senovės graikų poezijoje ir atsiskleidžia savitas autorės kūrybos braižas. Už savitą šiuolaikinę poeziją A. Carson dešimtajame dešimtmetyje pelnė kelis svarbius literatūros apdovanojimus, tarp jų – 1996 m. Lannano ir 1997 m. „Pushcart“ premijas. 2001 m. A. Carson taip pat tapo pirmąja moterimi, pelniusia T. S. Elioto poezijos premiją, o 2010 m. už poezijos vertimus jai skirta PEN premija.

Per Rusijos smūgį į du autobusus Kramatorske žuvo mažiausiai 33 žmonės, dar 18 liko sužeisti. Ukrainos nacionalinė policija pranešė, kad Rusija į autobusus smogė sklendžiančia bomba. Kramatorskas yra vienas svarbiausių Rusijos dar neužimtų miestų rytinėje Donecko srityje. Maskva paskelbė aneksavusi Donecko sritį, tačiau visos jos nekontroliuoja net ir kariaudama puspenktų metų. Miestas yra Ukrainos kariuomenės logistikos centras ir priklauso vadinamajai tvirtovių juostai, ginamai Ukrainos pajėgų. Ketvirtadienį 10 val. surengta ataka įvyko kitą dieną po Rusijos raketos smūgio į daugiabutį šiaurinėje Černihivo srityje. Per jį žuvo 22 žmonės, tarp jų – penki vaikai. Kramatorsko miesto taryba pareiškė, kad tai „dar vienas siaubingas Rusijos kariuomenės nusikaltimas prieš civilius gyventojus“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šis rusų smūgis neliks be atsako.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paragino Europą pabusti „iš ilgo snaudulio“, o Vakarų šalis – glaudžiau bendradarbiauti naujų geopolitinių iššūkių akivaizdoje. Sakydamas kalbą prie senovės demokratijos simbolio Akropolio, M. Rubio priminė senovės Graikijos istoriją ir pabrėžė, kad būtent čia gimė vertybės ir principai, vėliau suformavę Vakarų civilizaciją. JAV valstybės sekretorius teigė, kad Vakarai turėtų semtis įkvėpimo iš senovės graikų ir iš naujo atrasti dorybes, drąsą bei stiprybę, reikalingas šiandienos iššūkiams įveikti. Jis perspėjo, kad Vakarų civilizacija dabar atsidūrė „kryžkelėje“, kurioje turi rinktis tarp „nacionalinės galios“ ir nuosmukio. JAV valstybės sekretorius laikomas vienu galimų pretendentų tapti Respublikonų partijos kandidatu per prezidento rinkimus 2028 metais. Stebėtojai šį vizitą vertina kaip galimybę M. Rubio sustiprinti savo politinį žinomumą prieš galimą kandidatavimą į prezidentus.

Italijos parlamentas galutinai pritarė ministrės pirmininkės Giorgios Meloni inicijuotai itin prieštaringai vertinamai rinkimų sistemos reformai. Ketvirtadienį per slaptą balsavimą už įstatymą balsavo 227 deputatai, prieš – 164. Šiuo įstatymu įvedama visiškai proporcinė rinkimų sistema, pagal kurią partijų aljansams, surinkusiems daugiau kaip 42 proc. balsų, garantuojamos papildomos vietos parlamente, taigi ir parlamentinė dauguma. Naujoji tvarka gali turėti lemiamos įtakos rinkimų rezultatams. Pagal iki šiol galiojusią sistemą maždaug du trečdaliai parlamento narių buvo renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą, o likusieji – pagal santykinės daugumos. Analitikų teigimu, ankstesnė tvarka galėjo būti palankesnė opozicijai. Centro kairiųjų opozicija teigia, kad premjerė šia reforma siekia užsitikrinti valdžią prieš 2027 m. vyksiančius parlamento rinkimus. Per audringus debatus opozicija apkaltino vyriausybę demokratijos principų paminimu.