„Nežinau, ar nuotaika po šios dienos koalicijos posėdžio pagerėjo, ar pablogėjo. Sunku vertinti atskirų koalicijos narių nuotaikas. Tada reikėtų vertinti turbūt 73 nuotaikas. Nuotaikos įvairios. Svarbu, kad be nuotaikų būtų darbinis nusiteikimas – pozityvus. Aš manau, kad jis egzistuoja“, – ketvirtadienio vakarą po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Nepatinka, kad nepakankamai tariamasi
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas A. Veryga sakė, kad koalicijos partneriai nesusirinko tam, kad nuolat palaikytų gerą nuotaiką. Svarbiausia, jo teigimu, įgyvendinti politinius susitarimus.
I. Šimonytė deficitą biudžete laiko nerimo signalu: „Gyvenimas nepasibaigs su LSDP kadencija“
„Mes čia nesame susirinkę į kažkokį šeimos pasibuvimą, kad visi turėtų su gera nuotaika ir dainomis visą laiką būti. Mūsų, kaip politinių jėgų, kurios dalyvauja koalicijoje, tikslas yra matyti savo siūlymus atneštus ir jų įgyvendinimą. Ir jeigu mes to kažkur nematome, aišku, kad mūsų nuotaika genda“, – sakė A. Veryga.
Anot jo, koalicijos partneriams nepatinka, kad prieš priimant ar viešinant sprendimus su jais nepakankamai tariamasi.
Susiję straipsniai
„Jeigu mes pasigendame įsipareigojimų vykdymo, kaip, pavyzdžiui, susitarimo ar aptarimo prieš kažką kur nors išnešant ir pasakant, mes tai atvirai komunikuojame. Mums tokie dalykai nepatinka“, – pažymėjo politikas.
A. Veryga tikisi, kad į koalicijos partnerių pastabas bus atsižvelgta. Anot jo, reguliariai planuojami koalicijos partnerių susitikimai ir pasikalbėjimai turėtų padėti spręsti kilusius nesutarimus.
„Šią minutę džiaugtis nėra ko“
Kitos valdančiosios koalicijos partnerės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius pripažino, kad po posėdžio džiaugtis nėra ko, nes siūlymui dėl kuro kainų amortizavimo nebuvo pritarta.
„Na, turiu pripažinti, kad šiandien šią minutę džiaugtis nėra ko, nes, kaip sakiau, visgi mes buvome tie, kurie padėjome planą dėl kuro kainų amortizavimo. Šiandien jam nebuvo pritarta. Tikiu, kad galbūt prie to sugrįšime. Bet akivaizdu, kad tie iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos gyventojai, taip kažkaip stebuklingai neišgaruos“, – sakė V. Sinkevičius.
Jis taip pat tvirtino kritiškai vertinantis finansų ministro Taurimo Valio pristatytą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Demokratų lyderio nuomone, pirminio pristatymo metu liko neatsakytų klausimų.
„Pagrindinis egzaminas yra biudžetas, ir viską vertinkime jau po biudžeto. Finansų ministras šiandien savo darbą atliko – pristatė, kaip jis atrodo, ir mes jam esame dėkingi už tą pirminį pristatymą. Bet ar tai buvo pakankamai išsamus pristatymas, kad neliktų klausimų? Ne, toks jis nebuvo“, – sakė V. Sinkevičius.
Ketvirtadienį Vyriausybės rūmuose vyko valdančiųjų partijų pirmininkų susitikimas, kurio metu buvo aptariamos kitų metų valstybės biudžeto prioritetinės sritys. Koalicinė taryba nesutarė dėl naujų priemonių degalų kainoms mažinti.
V. Sinkevičius: keista, kai pajamų šaltinius pristato koalicijos partneriai, o ne Finansų ministerija
Po ketvirtadienį vykusio koalicinės tarybos posėdžio valdančiųjų demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius kritikavo Finansų ministeriją, esą koalicijos partneriams patiems tenka siūlyti galimus kitų metų biudžeto pajamų šaltinius. Politikas teigė, kad tokių priemonių modeliavimą turėtų atlikti Finansų ministerija.
„Yra labai keista, kai susitikime koalicijos partneriai – tiek Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjunga, tiek demokratai „Vardan Lietuvos“ pristato galimus pajamų šaltinius, o ne Finansų ministerija. Šiuo atveju aš vėlgi neisiu į kiekvieną iš tų siūlymų“, – žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas V. Sinkevičius.
Pasak jo, Finansų ministerija turėtų pateikti išsamų galimų pajamų šaltinių ir jų poveikio biudžetui modeliavimą.
„Dabar tas pateikimas, netgi to paties biudžeto su deficitu 3,8 proc. – jeigu mes jau perlipame tą deficitą, tai šiuo atveju tas turi būti išsamiai pagrįsta. Šiuo atveju man norėtųsi, kad Finansų ministerija būtų padariusi pilną modeliavimą ir ateinančių metų valstybės biudžetas (turėtų būti – ELTA) pristatytas išsamiau“, – teigė jis.
V. Sinkevičius pridūrė, kad jam pačiam diskusijoje pritrūko informacijos.
„Aš tikiu, kad ta diskusija dar tęsis“, – sakė politikas.
V. Sinkevičius taip pat teigė, kad fiskalinės drausmės išimtys galėtų būti taikomos ne tik gynybos, bet ir energetikos infrastruktūros finansavimui.
„Jeigu mes kalbame apie biudžeto išimtis kažkokias iš fiskalinės drausmės, tai vienas dalykas yra gynybai, antras dalykas yra energetikos infrastruktūrai“, – sakė jis.
Pasak politiko, Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe stiprinti energetikos infrastruktūros atsparumą, atsižvelgiant į rugpjūtį šalį nusiaubusios audros padarinius.
„Tai nėra nemokami pinigai. Mes puikiai tą suprantame, bet kartu ir suprantame savo įsipareigojimą. Po audros, vis dėlto, užtikrinti, kad ta infrastruktūra, kuri buvo pažeista, kad ji būtų tinkamai apsaugota, kad mes vėl neturėtume kelių savaičių, kai žmonės lieka be elektros“, – teigė V. Sinkevičius.
Jis taip pat pažymėjo, kad koalicijos partneriai biudžeto projekto skaičius gavo tik trečiadienį, todėl, jo manymu, ateityje projektas tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos frakcijoms turėtų būti pristatomas anksčiau.
Koalicijai biudžeto planas pristatytas trečiadienį
Anot V. Sinkevičiaus, koalicijos partneriai pradinius kitų metų biudžeto skaičiavimus gavo trečiadienio vakarą.
„Mes gavome skaičius vakar, bet aš manau, kad čia jokiu būdu ne premjerui, gal daugiau klausimai finansų ministrui, kad tiek pozicijai, tiek opozicijai reikėtų frakcijoms pristatyti biudžeto projektą iš anksto ir tuomet išvengti galbūt tokių paskutinės minutės interpretacijų, klausimų ir, tiesą sakant, registruoti biudžeto projektą gal išsamiau išdiskutuotą“, – sakė politikas.
V. Sinkevičiaus teigimu, daliai gyventojų šiuo metu reikalinga parama amortizuojant kuro kainų poveikį, tačiau kartu svarbu užtikrinti tvarų valstybės biudžetą ir ieškoti papildomų pajamų šaltinių.
„Kaip pavyzdys, labai didelis nesurinkimas yra pelno mokesčio“, – sakė jis.
Pasak demokratų lyderio, vertinant galimus papildomus pajamų šaltinius reikėtų atsižvelgti ir į galimą jų poveikį ekonomikai. Vienu iš variantų jis įvardijo azartinių lošimų mokesčio didinimą.
„Yra ir daugiau, bet, kaip sakiau, kiekvienas veiksmas turi tam tikrą atoveiksmį. Pelno mokesčio nesurinkimas lygiai taip pat signalizuoja, kad (...) buvo ir padidintas pelno mokestis, antras dalykas, turbūt tai signalizuoja tam tikrą ir įmonių būklę valstybėje. Šiuo atveju man norėtųsi, kad ne koalicijos partneriai atliktų tą analizę, o Finansų ministerija ir mes turėtume tuomet jau išsamią diskusiją apie pateiktus skaičius“, – teigė jis.
Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius pristatė pagrindines kitų metų valstybės biudžeto kryptis ir patvirtino, kad valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip viršydamas Mastrichto kriterijuose numatytą 3 proc. ribą.
Finansų ministras T. Valys tikslaus deficito dydžio kol kas neatskleidžia, tačiau pabrėžia, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Anot jo, 12 Bendrijos šalių jau dabar prognozuoja kitąmet viršysiančios 3 proc. deficito ribą.
Ministras taip pat nurodė, kad Lietuva siekia ES fiskalinių taisyklių išimčių, susijusių su padidėjusiomis gynybos išlaidomis ir ypatinga saugumo situacija.
Vyriausybės pristatytame 2027 m. biudžeto plane gynybai numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su šių metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetu, finansavimas turėtų padidėti 36 mln. eurų.
Koalicinė taryba nenusprendė dėl naujų priemonių degalų kainoms mažinti
Ketvirtadienį posėdžiavusi koalicinė taryba nesutarė dėl naujų priemonių degalų kainoms mažinti. Premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, degalų akcizo lengvatų kol kas neplanuojama taikyti, o daugiausia dėmesio bus skiriama viešojo transporto išlaidų kompensavimui ir degalų kainų skaidrumui didinti.
„Faktiškai yra trys priemonės – išlaidų kompensavimas keliaujantiems traukiniais ir autobusais bei realių kuro kainų atvaizdavimas, o tai yra Energetikos ministerijos uždavinys“, – po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
„Savaime tai kuro kainų nesumažins“, – pripažino premjeras.
Pasak Vyriausybės vadovo, svarstyta galimybė darbdaviams kompensuoti darbuotojų degalų išlaidas, tačiau Finansų ministerija tokią iniciatyvą vertina kritiškai.
„Buvo diskusija, ar galėtume suteikti galimybę darbdaviui apmokėti darbuotojo degalų išlaidas arba suteikti pajamas natūra. Tačiau Finansų ministerija tokią iniciatyvą kritikuoja, nes tada potencialiai visi darbuotojai galėtų nešti kuro čekius ir rodyti, kad tai susiję su darbu, nors iš tiesų taip nebūtų“, – aiškino M. Sinkevičius.
Premjeras patvirtino, kad degalų akcizo mokestinės lengvatos kol kas nebus taikomos.
Jo teigimu, planuojamos nuolaidos kelionėms traukiniais ir tarpmiestiniais autobusais valstybei galėtų kainuoti apie 6 mln. eurų per mėnesį.
Prie akcizų klausimo grįš po trijų savaičių
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigė, kad viešojo transporto išlaidų kompensavimas yra naudingas, tačiau ne visiems gyventojams tokios priemonės bus prieinamos.
„Gyventojams traukinių ir tarpmiestinių autobusų išlaidų kompensavimas yra gerai. Bet daugelis jų, deja, nenukulniuoja tų 2–3 kilometrų, o kai kur tas autobusas ir neatvyksta. Turime matyti realybę“, – sakė V. Sinkevičius.
Jis taip pat kritikavo argumentą, esą Demokratų sąjungos siūlytą gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimą būtų sudėtinga administruoti. Partijos vadovo teigimu, galimybė neapmokestinti darbdavio kompensacijų darbuotojams už kelionę į darbą automobiliu galėtų paskatinti įmones padengti dalį darbuotojų kelionių išlaidų.
„Mes susiduriame su beprecedente krize ir tos kuro kainos atsispindi pragyvenimo kaštuose“, – sakė V. Sinkevičius.
Anot jo, jeigu degalų kainos ir toliau išliks aukštos, koalicijai teks grįžti prie papildomų priemonių svarstymo. V. Sinkevičiaus teigimu, prie kuro kainų klausimo sutarta grįžti po trijų savaičių.
„Be jokios abejonės, prie šio klausimo turėsime grįžti, jei kuro kainų tendencija išliks tokia, kokia yra. (…) Susitarėme susitikti po trijų savaičių ir tikiu, kad prie šitų klausimų dar sugrįšime“, – teigė demokratų lyderis.
Sako, kad Vyriausybės priemonės nepakankamos
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga teigė, kad jo vadovaujama politinė jėga kartu su demokratais siūlė mažinti degalų akcizą ir svarstyti viršpelnio apmokestinimą, tačiau pagrindiniai koalicijos partneriai tokiems siūlymams nepritarė.
„Mes, kaip ir demokratai, atėjome su pasiūlymais. Siūlėme ir akcizo mažinimą, ir viršpelnio sprendimą. Jiems pagrindiniai koalicijos partneriai nepritarė, pateikė savo siūlymus, kuriuos premjeras pristatė“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasak jo, Vyriausybės siūlomos priemonės yra nepakankamos, todėl diskusijas dėl degalų kainų mažinimo teks tęsti.
„Matyt, Vyriausybė dabar tai vertina kaip situaciją, su kuria dar galima tvarkytis tokiomis kosmetinėmis priemonėmis, kurios mus šioje situacijoje irgi nuvilia“, – sakė LVŽS lyderis.
„Mūsų reikalas yra siūlyti ir bandyti sutarti. Sutarimo šįkart čia pasiekti nepavyko“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė ELTA, premjeras M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad Vyriausybė galėtų svarstyti intervencines priemones kuro kainoms suvaldyti, jeigu naftos kaina pasaulinėje rinkoje ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kaip vieną iš galimų kriterijų akcizui mažinti anksčiau įvardijo 2,20 euro už litrą vidutinę dyzelino kainą, jeigu toks kainų lygis išsilaikytų bent penkias darbo dienas iš eilės.