Detektorius: kaip atpažinti nepatikimą šaltinį?

patarimai ir informacijos tikrinimo įrankiai.

Patikimas šaltinis.
Straipsnį pasirašo konkretus žurnalistas arba nurodyta žinoma redakcija.

Nepatikimas šaltinis.
Autorius nenurodytas arba pasirašyta slapyvardžiu, pavyzdžiui, „Admin“,

„Tiesos ieškotojas“.
Neaišku, kas kuria leidinį ar tinklalapį.

Patikimas šaltinis.
Visiškai aišku, kas įkūrė leidinį, kas jam vadovauja ir iš kokių lėšų –

reklamų, prenumeratų ar paramos – jis išlaikomas.

Nepatikimas šaltinis.
Slepiama informacija apie portalo savininkus, nėra jokių realių kontaktų

ar fizinio adreso.

Patikimas šaltinis.
Turinys pateikiamas tvarkingai, skaidriai, o informaciniai

tekstai yra griežtai atskirti nuo nuomonių ar analizės.

Nepatikimas šaltinis.

Tekstuose iškart pastebimos pasikartojančios

politinės, sąmokslo teorijų ar išankstinio nusistatymo temos.

Patikimas šaltinis.
Remiamasi keliais nepriklausomais šaltiniais, išklausomos visos suinteresuotos pusės.

Nepatikimas šaltinis.
Informacija pateikiama be jokio balanso.

Nutylimas kitoks požiūris, o skaitytojui brukama tik viena kategoriška nuomonė.

Patikimas šaltinis.

Tekste pateikiamos nuorodos į oficialius dokumentus, tyrimus, atvirus

duomenis ar tiesioginės citatos.

Nepatikimas šaltinis.

Naudojamos abstrakčios frazės, nenurodant

konkretaus vardo: „Mokslininkai įrodė...“, „Slapti šaltiniai teigia...“

Patikimas šaltinis.
Informacinių tekstų kalba yra objektyvi ir rami.

Nuomonių skiltyse autoriai savo poziciją grindžia logiškais argumentais, o ne emociniu spaudimu.

Nepatikimas šaltinis.
Kalba ir antraštės yra agresyvios: naudojami šauktukai, didžiosios

raidės, piktnaudžiaujama skambiomis frazėmis siekiant sukelti baimę, pyktį ar paniką.

Patikimas šaltinis.
Oficialiai pripažįstamos ir taisomos faktinės klaidos – veikia aukšta

redakcinė kultūra.

Nepatikimas šaltinis.
Melaginga informacija nėra taisoma, klaidos ignoruojamos.

1.
Patikrinkite adresą (URL).
Ar svetainės galūnė nėra įtartina, pavyzdžiui, .com.co vietoj

.lt?
Infografikoje dėmesys atkreipiamas ir į galūnes .xyz, .top, .click, .cc.
Būtinai patikrinkite,

ar tai nėra žinomo portalo kopija su viena praleista ar pakeista raide.

2.
Įvertinkite puslapio išvaizdą.
Ar puslapis nėra perkrautas agresyvių reklamų?

Ar nuotraukos nėra prastos kokybės ar ištrauktos iš konteksto?

3.
Atlikite „Google“ testą.
Nukopijuokite skambią frazę arba autoriaus vardą į paiešką.

Ar apie tai rašo kiti patikimi žiniasklaidos kanalai?

4.
Tikrinkite pirminius šaltinius.
Nepatikimi puslapiai dažnai rašo: „Kaip pranešė Reuters...“

arba „BBC teigimu...“
Jei kyla bent menkiausia abejonė, nueikite į pirminį šaltinį – reuters.com

ar bbc.com – ir patikrinkite, ar tokia naujiena ten tikrai egzistuoja.

Melagienos dažnai tiesiog spekuliuoja garsiais vardais ir pavadinimais.

Senos naujienos dažnai pateikiamos kaip šiandienos sensacija siekiant sukelti dirbtinį ažiotažą.

Įveskite adresą į „Whois“ platformą ir patikrinkite prieinamą informaciją apie domeno

registraciją, įskaitant registracijos datą ir registruotoją.

Pasitikrinkite „Media Bias/Fact Check“ duomenų bazėje, kurioje pateikiami portalų šališkumo ir

faktų tikslumo vertinimai.

Naudokite „Google Lens“ atvirkštinę vaizdų paiešką, kad patikrintumėte stiprias emocijas

keliančias nuotraukas.
Infografikoje pateikiamas pavyzdys: platinta nuotrauka su prie moters

kūno verkiančiu vaiku, teigiant, kad ukrainiečiai nužudė jo motiną.
Pirminės nuotraukos

paieška parodė, kad tai – tik kadras iš kino filmo.

Kokie yra standartai?
Infografikoje nurodomi Tarptautinės žurnalistų federacijos (IFJ)

principai ir organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) laisvos spaudos kriterijai.