ELTA glaustai: NATO pajėgų vadas pristatė Aljanso „pergalės teoriją“

Vilniaus rajono savivaldybės tarybai pirmadienį vėl nepavyko susirinkti į posėdį – anksčiau meras jau sakė, kad dalis tarybos taip vengia numatyto pedofilijos Vatikano bausto kardinolo gatvių pervadinimo klausimo.

Tarp svarbiausių ekonomikos naujienų – ūkininkų kritika paramą skirstančiai Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), taip pat skelbiama apie daugiau žmonių, besijungiančių prie skundo dėl Registrų centro duomenų vagystės.

Politikai taip pat aptaria naujausią JAV prezidento susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo – Lietuvos premjero teigimu, tai nemažina šalies pasitikėjimo Vašingtonu.

Užsienio aktualijose – Nobelio ekonomikos mokslų premijos laureatai, NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado perspėjimas Maskvai, ES išplėstos sankcijos Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims ir Kyjivo raginimas Vašingtonui užtikrinti, kad Maskva laikytųsi JAV prezidento paskelbtų energetinių paliaubų.

Vilniaus rajono savivaldybėje į tarybos posėdį nesusirinkus reikiamam narių skaičiui nebuvo kvorumo ir jis antrą kartą neįvyko. Prasidėjus posėdžiui Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius pranešė, kad jame dalyvauja 10 tarybos narių. Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius teigė, kad penktadienį buvo gautas darbuotojos laiškas, kuriame rašoma, jog apklausus didžiąją dalį tarybos narių paaiškėjo, kad dauguma jų negalės dalyvauti suplanuotame posėdyje. Toks pat laiškas pirmadienio rytą esą gautas ir iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūno Waldemaro Urbano. Identiška situacija įvyko ir spalio 2-ąją vykusiame tarybos posėdyje. Jame nepasirodžius visai LLRA-KŠS frakcijai bei dviem socialdemokratams posėdis buvo atidėtas. Tuomet R. Duchnevičius svarstė, kad dalis frakcijos narių posėdyje nepasirodė vengdami darbotvarkėje numatyto pedofilijos Vatikano bausto kardinolo Henryko Gulbinowicziaus gatvių pervadinimo klausimo.

JAV leidus Rusijai tiekti dyzeliną pasaulinei rinkai, Europos Sąjunga (ES) nekeis pozicijos dėl sankcijų Maskvai ir toliau sieks užkirsti kelią jų apėjimui, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jis taip pat pabrėžė, kad bus siekiama užtikrinti, jog sankcijos nebūtų apeinamos. Vis dėlto, pasak K. Budrio, toks Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimas neturėtų reikšmingai paveikti nei dyzelino kainų, nei ES pozicijos. K. Budrys pripažino, kad JAV sprendimas kelia apgailestavimą, nes neprisideda prie koordinuotos Vakarų politikos Rusijos atžvilgiu. Baltųjų rūmų šeimininkas penktadienį pareiškė, jog, Jungtinėms Valstijoms leidus, Rusija pasaulinei rinkai patieks 300 tūkst. tonų dyzelino, o ateityje gerokai padidins šių degalų eksportą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad dovanos V. Putinui neprisidės prie taikos ir neduos naudos civilizuotam pasauliui. Jis perspėjo, kad Rusija už jas „atsilygins“ naujais teroro aktais bei šį Vašingtono žingsnį vadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Europos valstybės, siekdamos apsaugoti demokratinius rinkimus nuo Rusijos kišimosi, turėtų daugiau investuoti į kovą su dezinformacija. Pasak jo, greta karinių pajėgumų ir kibernetinio saugumo stiprinimo būtina skirti daugiau dėmesio informaciniam saugumui, nes Rusija įvairiais kanalais, įskaitant su „Yandex“ susijusią infrastruktūrą, siekia paveikti visuomenės nuomonę. Spalio 8–11 dienomis bepiločių orlaivių atakos apgadino tris Rusijos technologijų bendrovės „Yandex“ duomenų centrus Riazanės, Kalugos ir Vladimiro srityse. Dėl smūgių sutrikdyta bendrovės infrastruktūros veikia ir dalies skaitmeninių paslaugų teikimas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šiais smūgiais Kyjivas atsako į Rusijos atakas prieš Ukrainos duomenų centrus.

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, dauguma didžiųjų šalies savivaldybių sulaukia daugiau prašymų dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kauno rajone jų skaičius išaugo apie 35 proc., Kėdainių rajone – 29,1 proc., Panevėžyje – 18,6 proc., Klaipėdoje – 14 proc., o Marijampolėje – 11,7 proc. Savivaldybių atstovų teigimu, didesnį gyventojų susidomėjimą lemia augančios šildymo kainos, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui ir pasikeitusios socialinės paramos skyrimo sąlygos. Marijampolėje prognozuojama, kad per visą šildymo sezoną kompensacijų gavėjų gali būti 15–20 proc. daugiau nei pernai. Vilniuje fiksuojama priešinga tendencija – sostinėje prašymų dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų sulaukta 9 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Prie grupinio skundo dėl Registrų centro (RC) duomenų vagystės prisijungė apie 2,5 tūkst. žmonių. Jie reikalauja daugiau nei 12 mln. eurų neturtinės žalos atlyginimo, pranešė pareiškėjams atstovaujanti advokatų kontora „HubLegal“. Terminas prisijungti prie skundo baigėsi spalio 8 d. Kontoros teigimu, nuo bylos nagrinėjimo nusišalino 12 teisėjų, kurie galėjo patys nukentėti nuo incidento. Valstybės kontrolė iki 2027 m. spalio 5 d. turi atlikti incidento priežasčių ir masto auditą. Generalinė prokuratūra tyrimą dėl duomenų vagystės pradėjo balandžio viduryje. Kaip skelbta, galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, o incidentas galėjo paveikti apie 500 tūkst. gyventojų.

Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) nekeis sankcijų Rusijai pozicijos, nepaisant JAV sprendimo leisti Maskvai tiekti dyzeliną pasaulinei rinkai. Anot užsienio reikalų ministro, ES toliau sieks užkirsti kelią sankcijų apėjimui ir neleisti rusiškam dyzelinui patekti į Bendrijos rinką. Ministras apgailestavo, kad Vašingtono sprendimas neprisideda prie koordinuotos Vakarų politikos Rusijos atžvilgiu ir silpnina bendrą poziciją. JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 9 d. paskelbė, kad Rusijai leista pasaulinei rinkai patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino, o ateityje šio kuro eksportą ketinama gerokai padidinti. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat kritikavo šį sprendimą, teigdama, kad jis padeda Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą.

Lukas Savickas teigia, jog Lietuvoje elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius perkopė 200 tūkst. Tuo metu elektrinių bendra galia viršijo 2,7 gigavato (GW). Pasak energetikos ministro, šios elektrinės sudaro daugiau nei ketvirtadalį šalies elektros gamybos pajėgumų. Iš visų gaminančių vartotojų 87 proc. sudaro privatūs klientai, o 13 proc. – verslas. 68 proc. jų elektrą gamina ant pastatų stogų įrengtose elektrinėse, kiti naudojasi nutolusiais saulės elektrinių parkais. Ministro teigimu, šią vasarą gaminantys vartotojai pagamino apie ketvirtadalį visos Lietuvoje suvartotos elektros.

Lietuvos pasitikėjimas JAV nesusvyravo, teigia premjeras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, nepaisant Donaldo Trumpo ir Rusijos susitarimo, Jungtinės Valstijos išlieka strategine Lietuvos partnere, o atskiri politikų pareiškimai iš esmės nekeičia valstybių tarpusavio santykių. Vyriausybės vadovas taip pat palankiai įvertino JAV iniciatyvas siekti ilgalaikės taikos Ukrainoje, tačiau pabrėžė, kad svarbu užtikrinti jų veiksmingumą. Tai jis sakė JAV prezidentui paskelbus apie galimybę Rusijai eksportuoti dyzeliną į pasaulinę rinką. Spalio 9 d. D. Trumpas pranešė, kad Rusijai leista patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino, o ateityje šio kuro eksportą ketinama gerokai padidinti.

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) kritikuoja 20 mln. eurų paramos ūkininkams skirstymą ir pasigenda dialogo su Žemės ūkio ministerija. Rūmų atstovų teigimu, parama numatyta grūdų ir pieno sektoriams, o kiti nuostolių patiriantys ūkininkai palikti nuošalyje. Tuo metu žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė tikina, kad į dalį ūkininkų pasiūlymų atsižvelgta, o kaltinimus dėl dialogo stokos vadina melu. Anot jos, paramą, kurios vidutinis dydis ūkiui sieks apie 4 tūkst. eurų, numatoma pradėti skirstyti lapkritį.

Dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą kaltinamos prorusiškos aktyvistės Erikos Švenčionienės advokatė Svetlana Naidenko sako, kad jos ginamosios veiksmai tebuvo politinė simpatija, o ne pagalba užsienio valstybei. Apie tai advokatė kalbėjo savo baigiamojoje kalboje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pasak S. Naidenko, E. Švenčionienės išreikšta simpatija Rusijai ir Baltarusijai negali būti traktuojama kaip nusikaltimas. Teisininkė taip pat pažymėjo, kad, pavyzdžiui, jos ginamosios pareiškimai Rusijoje apie tai, kad Lietuvoje nėra demokratija, tėra Lietuvos Vyriausybės kritika. Baudžiamojoje byloje E. Švenčionienė ir aktyvus įvairių protestų dalyvis Kazimieras Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuroro, kaltinamieji 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą. E. Švenčionienei taip pat pateikti kaltinimai dėl SSRS nusikaltimų neigimo, ši nusikalstama veika inkriminuojama ir buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui. Pastarieji kaltinamieji, bylos duomenimis, 2023 m. pradžioje dalyvavo TV laidoje, kurioje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.

Nobelio ekonomikos premijos laureatais tapo JAV mokslininkai Robertas E. Hallas ir Michaelas Woodfordas. Jiems premija skirta už makroekonominio stabilizavimo mikroekonominių pagrindų tyrimus. Švedijos karališkosios mokslų akademijos pareiškime pažymima, kad laureatų darbas suteikė tvirtą teorinį pagrindą modeliams, kuriuos dabar naudoja viso pasaulio centriniai bankai ir vyriausybės. Pasak premijos komiteto pirmininko, šių mokslininkų dėka „esame geriau pasirengę įveikti ekonominius sukrėtimus, pavyzdžiui, energetikos krizes ar staigius namų ūkių vartojimo pokyčius“. R. E. Hallas dirba Stanfordo universitete Kalifornijoje, o M. Woodfordas – Kolumbijos universitete Niujorke.

NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Alexusas Grynkewichius pareiškė, kad Aljansas sužlugdytų bet kokį išpuolį prieš savo nares. JAV generolas A. Grynkewichius nurodė, kad jei įvyktų didesnio masto išpuolis, NATO imtųsi ryžtingų veiksmų, jog sustabdytų priešininkus, o prireikus sunaikintų jų pajėgumus toliau kovoti. Sakydamas kalbą Varšuvos saugumo forume, jis išsamiau pristatė savo „pergalės teoriją“ ginkluotam išpuoliui prieš Aljansą atremti, didėjant susirūpinimui dėl, anot Vakarų pareigūnų, Maskvos vykdomos „hibridinės“ diversijų ir kišimosi kampanijos. Jis taip pat pabrėžė, kad konfliktas su Rusija, jo nuomone, nėra neišvengiamas. A. Grynkewichius pridūrė, kad NATO sąjungininkės, turėdamos įrodymų, turėtų nedelsdamos įvardyti Rusiją kaip atsakingą šalį ir aiškiai parodyti Maskvai, jog ji negali peržengti tam tikrų ribų. Jis taip pat primygtinai tvirtino, kad Vašingtonas ir toliau tvirtai laikosi Aljanso įsipareigojimo užtikrinti kolektyvinę gynybą.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį oficialiai įtraukė dar beveik 1,6 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų į sankcijų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sąrašą. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad daugiau kaip pusė į sąrašą įtrauktų asmenų yra susiję su balistinių raketų gamybos grandine, o šį sankcijų sąrašo išplėtimą vadino didžiausiu nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Įgyvendinus šias priemones, ES sankcijų Rusijai sąraše, kuriame yra ir prezidentas Vladimiras Putinas, iš viso bus apie 3,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.

Ukrainos prezidentas paragino Vašingtoną spausti Rusiją laikytis JAV prezidento paskelbtų paliaubų energetikos sektoriuje. Sakydamas kalbą Varšuvos saugumo forume, Volodymyras Zelenskis teigė lauksiąs, kokių konkrečių veiksmų amerikiečiai pasirengę šiuo tikslu imtis. Ukrainos prezidentas pripažino buvęs nustebintas sekmadienį socialiniame tinkle paskelbto Donaldo Trumpo pranešimo, kad visos atakos prieš energetikos infrastruktūrą šiame kare nedelsiant bus nutrauktos. Ukrainos vadovas pabrėžė, kad Kyjivas yra pasirengęs nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą, jei Rusija padarys tą patį, ir pridūrė, kad iškart po šių paliaubų paskelbimo Maskva smogė elektrinei Charkive. Kremlius savo ruožtu pirmadienį atsisakė nurodyti, ar buvo pasiektas susitarimas su Ukraina nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai.