Iš Europos lyderių – palaikymas, iš Lietuvos vadovų – santūri tyla: V. P. Andriukaitis rėžė – apgailėtina (34)

„Lietuvoje – kol kas apgailėtina tyla. Mat vis laukiama tūkstančio JAV kareivėlių“, – štai tokią kritiką viešai išsakė socialdemokratų garbės pirmininkas, europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis, kai du iš trijų aukščiausių šalies lyderių yra jo paties partijos nariai.

Naujausi JAV prezidento D. Trumpo pareiškimai sukėlė didelę įtampą santykiuose su Ukraina, kai jis atvirai paskelbė, kad šalį turėtų valdyti naujas lyderis, o V. Zelenskį apkaltino karo vilkinimu. Šis posūkis įvyko po to, kai V. Zelenskis viešai sukritikavo naująjį JAV ir Rusijos susitarimą dėl dyzelino importo.

D. Trumpo sudarytas dyzelino susitarimas su Vladimiru Putinu sulaukė griežtos pačių respublikonų kritikos, o energetikos ekspertai jį vadina visiškai nereikšmingu.

Rinkos analitikai patvirtina, kad susitarimo apimtis yra itin maža – pradinė 300 000 tonų dyzelino siunta sudaro vos pusę vienos dienos JAV suvartojimo normos (apie 0,15 proc. metinio šalies poreikio). Dėl šios priežasties energetikos ekspertai sandorį atvirai vadina „niekiniu reikalu“, kuris neturės jokios tvarios įtakos degalų kainoms rinkoje.

V. Zelenskis viešai sukritikavo tokius D. Trumpo ir V. Putino susitarimus kaip finansinę paramą Maskvos kariniams veiksmams. Reaguodamas į tai JAV prezidentas primygtinai paragino Ukrainą nutraukti dronų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir netrukus socialiniuose tinkluose netikėtai paskelbė apie neva šalių pasiektas „energetines paliaubas“.

Kyjivas į šį pranešimą sureagavo santūriai, pažymėdamas, kad palaiko deeskalaciją, tačiau vis dar laukia oficialių detalių iš JAV pusės, kol tuo tarpu Rusijos kariniai smūgiai Ukrainos infrastruktūrai tęsiasi.

V. Zelenskis pridūrė, kad demokratinius šalies vadovo rinkimus ukrainiečiai galėtų surengti tik tuo atveju, jei Rusija sutiktų su visišku 60 dienų ugnies nutraukimu.

D. Trumpas ėmėsi ir kitų spaudimo veiksnių – JAV administracija pastarosiomis dienomis oficialiai pagrasino Ukrainai nutraukti karinės žvalgybos duomenų perdavimą.

Europa, atsakydama į tokius JAV veiksmus, paskelbė apie papildomą paramą Ukrainai.

„Aptarsime Ukrainos finansavimo poreikius ateinantiems metams ir tai, kaip sutelkti naują tarptautinę paramą“, – sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime nurodė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pasak EK pirmininkės, šią savaitę ES taip pat skirs papildomų lėšų dronams ir raketoms, kad sustiprintų Ukrainos gynybą ir padėtų apsaugoti jos oro erdvę. Be to, stojimo į ES derybose su Ukraina numatoma atverti dar du derybinius skyrius.

„Prancūzija ir toliau palaikys Ukrainą ir prezidentą Zelenskį“, – patikino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis nurodė, kad sekmadienį taip pat kalbėjosi su V. Zelenskiu.

Poziciją jau išsakė ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius. Jo teigimu, šiuo metu nėra jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi sutikti su paliaubomis, todėl Europa turi toliau teikti Ukrainai karinę ir finansinę paramą bei padėti jai pasiruošti žiemai.

Paklaustas apie paliaubų perspektyvas, E. Rinkevičius pažymėjo, kad situaciją vertina realistiškai. Jo nuomone, Rusija vis dar nenori užbaigti karo, nes jos vadovas V. Putinas tikisi pergalės. Kartu E. Rinkevičius pabrėžė, kad būtų gerai, jei JAV pavyktų pasiekti susitarimą dėl smūgių energetikos objektams nutraukimo.

Tiesa, prezidentas kol kas susilaikė nuo reikšmingų išvadų apie D. Trumpo pareiškimus. Jis pažymėjo, kad pastaruosius pusantrų metų tarptautinei politikai būdingas daugiau ar mažiau suvaldomas nenuspėjamumas, o politinė retorika tiek krizės Artimuosiuose Rytuose, tiek karo Ukrainoje atžvilgiu nuolat keičiasi.

Lietuvos vadovai išsakyti savo pozicijų neskuba – prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus socialiniuose tinkluose – tyla. Šiuo metu laukiama į šalį atvykstančių JAV karių, todėl lyderiai pasirinko institucinį santūrumą, vengiant veltis į tiesioginį viešą konfliktą su JAV prezidentu.

Lietuvos politinė vadovybė dabar balansuoja ant labai siauro lyno – bandoma nesugadinti dvišalių saugumo derybų su JAV dėl karių dislokavimo, bet kartu per tarptautines institucijas tyliai siunčiami pinigai ir ginklai – dar prieš pat savaitgalį oficialiai patvirtintas skubus 15 mln. eurų paramos paketas, skirtas būtent bombarduojamai Ukrainos energetikos infrastruktūrai gelbėti.

„Trumpas, siekdamas išvengti sutriuškinimo artėjančiuose Kongreso rinkimuose, kartu su dyzelinu Putinui parduoda paskutinius garbės likučius. Putinas gelbėja likusius du Trumpo kadencijos metus ir taip dar labiau jį pasikabina. Kremliui, kaip taisyklė, nesvarbu, ką JAV remti, – jis remia chaosą.

Dabar jam reikia Trumpo išlikimo, nes jeigu demokratai laimėtų abu Kongreso rūmus, Trumpui grėstų apkalta. Liūdnas vaizdas, į ką pavirtusi Respublikonų partija, kai ją gebėti turi Putinas. Tokiame peizaže atskridęs Rubio mus moko apie žodžio laisvę. Tik jau ne Trumpo administracijai pamokslauti apie žodžio laisvę.

Ji jos logikoje apsiriboja Trumpo aukštinimu, o kritikuoti galima tik tuos, kurie tą minutę nepatinka Trumpui. Mūsų Užsienio reikalų ministerijos pataikavimas tokiam beprincipiškumui gėdingas. Lietuva turi saugoti sąjungą su Amerika, bet sąjungos negalima painioti su paklusnumu jos administracijos mėnulio fazėms“, – feisbuke rašė konservatorius Matas Maldeikis.

Jis atkreipė dėmesį, kad JAV išlaidos Europoje nesiekia 5 proc. jų viso milžiniško karinio biudžeto, o tai, pasak politiko, yra „niekinga, palyginti su tuo, kokią galios koncentraciją ir galimybę daryti įtaką geopolitikai visoje Eurazijoje jos gauna“.

„Trumpas griauna vertingiausia, ką dar turi JAV. Europa gi stumiama į savarankiškumą. Seniai buvo laikas. Tačiau savarankiškumui reikia valios, brandos ir strategijos. Kol kas nepanašu, kad šiems trims dalykams esame pasirengę. Todėl Europa toliau išgyvena politinės valios krizę. Geriausiai tai matyti Prancūzijoje, kur vaikai niokoja šalį.

Jeigu jau šalį griauna iš TikTok išlindę vaikai, reikia suprasti, kaip viskas prastai. Dabartinis ekonominis modelis nebesugeba užtikrinti šalies saugumo ir perspektyvos. Vaikų rankomis dega visa Penktosios Respublikos ateitis. Ir tai ne tik apie Prancūziją, panaši situacija daugumoje Vakarų Europos“, – teigė M. Maldeikis.

Konservatorius įsitikinęs, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės balsuoja už D. Trumpą ar tokias politinės jėgas, kaip AfD, yra nesugebėjimas užtikrinti vienodos pagarbos visiems.

„Tačiau ką daro valdžią gavusi AfD? Tikrai ne atstatinėja pagarbą visuomenei. Vos gavusi valdžią Vokietijos žemėse, ji vienijasi į koaliciją su kraštutine kaire ir kartu rašo laišką carui Maskvoje, prašydama draugystės. Tai viskas, ką reikia žinoti apie kraštutinę dešinę ir kuo baigsis tokie patys balsavimai už juos po kelių metų pas mus.

Rusija tuo puikiai naudojasi. Patirdama didžiulius nuostolius, ji tikisi išsilaikyti ilgiau, negu Vakarai išlaikys valią priešintis. Rusijos kariuomenė mokosi, prisitaiko ir kaupia kovinę patirtį. Tai jau ne ta kariuomenė, kuri pradėjo karą. Kovodama su Ukraina, ji jau randa jėgų testuoti mūsų valią, tikrindama NATO 5 straipsnio „pilkąsias zonas“, kur dar galima ir nebus nubausta.

Ir kaip bepasibaigtų ateities derybos dėl taikos Ukrainoje, turėsime problemą. Taika be teisingumo yra tik trumpas didesnio karo atidėjimas. Šviečiasi blogas susitarimas, o susitarimas, leidžiantis Rusijai išlaikyti užgrobtas teritorijas, atkurti pajėgas ir sulaukti sankcijų panaikinimo, įrodys Putino tiesą, kad agresija apsimoka.

Trumpas jau siunčia pasiuntinius, siūlo sankcijų atšaukimą, užšaldytus pinigus ir trilijonus Rusijai bendruose projektuose. Pridėkite prie to, kad Rusija bus didžiausia klimato kaitos laimėtoja, ir gausime šalia savęs niekada negęstantį ugnikalnį.

Turime išmokti gyventi šalia ugnikalnio, nežinodami, kada jis išsiveržs: rytoj, po trejų metų ar po dešimtmečio. Tačiau kartu turime išmokti gyventi prie ugnikalnio neatiduodami jam savo energijos ir emocijų“, – tvirtino M. Maldeikis.

Kol socialdemokratų lyderiai tyli, savo poziciją viešai išdėstė jų garbės pirmininkas, europarlamentaras V. P. Andriukaitis. Jau anksčiau politikas yra pareiškęs, kad D. Trumpui turėtų būti taikomas „sanitarinis kordonas“. Dabar JAV prezidentą „socdemas“ įvardijo kaip agresorių.

„Taip, JAV prezidentas D. Trumpas šį kartą teisus, pareikšdamas, kad reikia kuo greičiau organizuoti naujus prezidento rinkimus. Tik apsiriko, nenurodęs, kad kuo skubiau juos reikia organizuoti…būtent JAV!

Du agresoriai – V. Putinas ir jo šovinistinė klika bei D. Trumpas ir jo radikalios dešinės administracija – abu sudaro naują dyzelino deal'ą! Ir abu „rimtais veidais“ gina naujos taikos planus. Mat D. Trumpui reikia V. Putino paramos JAV vidurio kadencijos rinkimuose.

D. Trumpas įstrigo jo pradėtoje agresijoje prieš Iraną, dyzelino kainos JAV kyla, rinkėjai nepatenkinti juo. V. Putinas įstigęs jo pradėtoje agresijoje prieš Ukrainą. Ir V. Putinui reikia pinigų karui prieš Ukrainą tęsti. O taip pat nuslopinti bet kokį pasipriešinimą pačioje Rusijoje prieš jo vykdomą karą Ukrainoje.

Abu agresoriai „sudarė Deal’ą“. „Make a deal“ – tokia yra agresorių logika. Ir ji netgi pridengiama „gailesčiu žūstantiems žmonėms“. Štai „prabudo“ pas abu gailestis žmonėms, kai vienam reikia pinigų karui tęsti, o kitam – kad užsitikrinti savo rėmėjų daugumą po naujų vidurio rinkimų! Ir toliau tęsti savo agresyvią politiką prieš kitas tautas.

Tai bent „gailestis“, tai bent abiejų agresorių „krokodilo ašaros“, – feisbuke rašė V. P. Andriukaitis.

Anot jo, „abu agresoriai grubiai sulaužė Jungtinių Tautų konvencijas, Helsinkio Baigiamojo Akto susitarimus, abu veikėjai visiškai atitinka tarptautiniuose dokumentuose nustatytą agresoriaus apibrėžimą, abu laužo valstybių teritorijų vientisumo ir sienų neliečiamumo pamatinius reikalavimus“.

„Jei šių reikalavimų nepaisoma, jei galima karinės jėgos pagalba juos sugriauti – tuomet karams ir okupacijoms atveriamas kelias, tuomet pasaulis stovi prieš ne tik dabar vykstančius, bet ir prie naujų karų slenksčio. Ir prie naujų žmonių aukų. Ir dyzelino „Deal’as“ tik pratęs abiejų agresorių vykdomą karą ir toliau gilins naują žmonių žudymo spiralę.

Sveikintina, kad ir ES, ir Vokietija, ir Australija, ir D. Britanija bei kitos šalys iš esmės sukritikavo šį Trumpo ir Putino susitarimą. „Siaubingas nusivylimas – toks Suomijos premjero įvertinimas. Ir tų šalių pasiryžimas tęsti sankcijas Putinui bei toliau remti Ukrainą lieka nepakitęs“, – pažymėjo V. P. Andriukaitis.

Kartu jis sukritikavo tylą iš Lietuvos lyderių pusės, ironiškai užsimindamas apie „tūkstančio JAV kareivėlių“ laukimą. Du iš trijų aukščiausių lyderių – premjeras M. Sinkevičius ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas – yra socialdemokratų partijos nariai ir ryškiausi veidai.

„O štai Slovakija elgiasi dar bjauriau – jos valdžia žada atnaujinti karinį bendradarbiavimą su V. Putinu. Du agresoriai, bet du skirtingoje situacijoje savo šalyse esantys ligoti veikėjai. V. Putinui kol kas pavyksta nuslopinti savo visuomenėje atsirandantį nusivylimą juo, represijos ir bauginimai čia veikia.

D. Trumpas tuo tarpu „įsiutino“ JAV kongresą. Tiek demokratai, tiek ir nemaža dalis respublikonų yra sukrėsti Trumpo „Deal’u“. Ir čia atsiranda šioks toks saugiklis, galintis pažaboti agresoriaus Trumpo purviną Deal’ą su agresoriumi Putinu.

Dabar kaip niekad reikalinga tiek karinė, tiek finansinė, tiek ekonominė tiek humanitarinė bei diplomatinė parama Ukrainai, kaip niekad reikalingas stiprus atsakas agresoriams, kaip niekad reikia siųsti žinutes JAV apie demokratinių šalių nusivylimą D. Trumpo „Deal’u“. Ir būtina ypač aktyvi pasaulinė diplomatinė reakcija bei pastangos izoliuoti agresorius.

Juolab, kad D. Trumpas suduoda milžinišką smūgį transatlantiniam bendradarbiavimui ir abipusiam saugumui. Akivaizdu, kad didžioji dalis tarptautinės bendruomenės supranta šių dviejų agresorių žmogiškas savybes, jų polinkius į psichopatiją. Štai kodėl Nobelio taikos premija atitenka Pietų Afrikos teisėjai ir žmogaus teisių gynėjai Navi Pillay. D. Trumpui ir vėl lieka Ig Nobel arba Šnobelio premija, skiriama tiems, kurie tampa satyros objektu.

Taigi, labai reikėtų, kad ne tik JAV vidurio kadencijos rinkimai būtų nesėkmingi D. Trumpui, bet ir kad kuo greičiau įvyktų nauji JAV prezidento rinkimai“, – nurodė V. P. Andriukaitis.