„Ukraina turi teisę turėti tokius vadovus, kokius ji išsirinko. Ukraina dar 2019 metais išsirinko savo prezidentu Volodymyrą Zelenskį, kuris, pasirodo, besąs vertas visos šitos pagarbos ir viso susižavėjimo“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė G. Nausėda.
„Taip, be jokios abejonės, normalioje situacijoje Ukrainoje turėtų vėl įvykti rinkimai, nes prezidento kadencija yra pasibaigusi. Ir jeigu tik būtų bent menkas laiko tarpas, apie kurį pats prezidentas (V. Zelenskis – ELTA) užsiminė, – bent 60 dienų – rinkimai galėtų įvykti, tačiau Ukrainos žmonės turi teisę išsirinkti tą patį prezidentą, kurio pavardė ir vardas yra V. Zelenskis“, – akcentavo šalies vadovas.
Prezidentas nevertino, ar tokį JAV prezidento pareiškimą galima laikyti kišimusi į Ukrainos vidaus politiką.
Susiję straipsniai
„Tiesiog tai gal buvo pasakyta spontaniškai. Aš šitoje vietoje reikalo nedramatizuočiau, bet tikrai būtų puiku, jeigu mūsų didysis sąjungininkas, na, tiesiog prisidėtų prie to, kad suteiktų tokią galimybę Ukrainai organizuoti rinkimus“, – nurodė G. Nausėda.
Sako, jog kai kurie JAV sprendimai neramina
NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas pirmadienį pareiškė, kad Aljansas „sustabdytų, nuslopintų ir sužlugdytų“ bet kokį išpuolį prieš savo nares, taip perspėdamas Rusiją.
Jis savo kalboje taip pat akcentavo, kad jei įvyktų didesnio masto išpuolis, NATO imtųsi ryžtingų veiksmų, jog sustabdytų priešininkus, o prireikus sunaikintų jų pajėgumus toliau kovoti.
Lietuvos prezidento vertinimu, tokios pačios pozicijos šiuo klausimu laikosi ir D. Trumpas. Vis dėlto, pasak G. Nausėdos, „kai kurie“ JAV sprendimai neramina bei, jo teigimu, nepadės kariaujančiai Ukrainai.
„Aš neturiu pagrindo manyti, kad prezidentas trumpas galėtų turėti kažkokią kitą poziciją. Taip gal kažkam liks dėl to abejonės, bet vis dėlto yra daug signalų, kuriuos mes gavome iš savo didžiojo sąjungininko teigiamus signalų. Dėl jų įsipareigojimo mūsų regiono saugumui dėl Jungtinių Amerikos Valstijų karių dislokavimo. Taip, kad linija JAV matyti“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Tačiau, sakau – kai kurie sprendimai vis dėlto verčia sunerimti, nes tai yra sprendimai, kurie tikrai nepadės Ukrainai jos sunkioje kovoje prieš agresorių“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta, praėjusią savaitė D. Trumpas pareiškė, kad Ukrainai reikia naujo prezidento, kuris sutiktų užbaigti karą.
Reaguodamas į šį pareiškimą V. Zelenskis teigė, kad jo vadovaujama šalis galėtų surengti rinkimus, jei Rusija sutiktų su 60 dienų visiškomis paliaubomis.
Jis patikino, kad Ukraina yra pasirengusi paliauboms, net ir taikomoms vien energetikos infrastruktūrai, jei Rusija su tuo sutiktų. Vis dėlto, anot jo, šią savaitę agresoriaus surengtos intensyvios atakos rodo, kad Maskva nejaučia tikro spaudimo užbaigti karą.
G. Nausėda: JAV susitarimas dėl dyzelino „atidaro šliuzus“ Rusijos tarptautinei izoliacijai mažėti
JAV sudarius susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad toks sprendimas „atidaro šliuzus“ agresorės tarptautinei izoliacijai mažėti.
„(Sprendimas – ELTA) neturi labai aiškaus ekonominio, pozityvaus poveikio, nors galbūt mėginama pristatyti situaciją kitaip, tačiau jis atidaro šliuzus Rusijos izoliacijai mažėti. Mes matome tokių pastangų dešimtis, šimtus sporto pasaulyje, kultūros pasaulyje, pamėginti pramušti tuos takus į tarptautinę rinką ir pavaizduoti – nieko čia ypatingo nevyksta, tiesiog mes toliau vykdome savo karinę operaciją“, – LRT televizijai pirmadienį sakė G. Nausėda.
Anot jo, šią savaitę Europos Vadovų Taryboje (EVT) turėtų būti aptarta, kokių veiksmų imtis šioje „nepavydėtinoje“ situacijoje, jis taip pat pabrėžė, kad Europos valstybės vis dar perka rusiškus išteklius ir taip finansuoja karą, dėl ko sulaukia priekaištų iš amerikiečių.
G. Nausėdos teigimu, šis JAV susitarimas „tikrai nėra iš gerų sprendimų sąrašo“, bet jį galima aiškinti tik rinkiminiu laikotarpiu, nes realaus poveikio naftos kainoms tai neturės.
Prezidentas pažymėjo, kad pati žaliava vis dar brangi dėl konflikto Hormuzo sąsiauryje, o Rusija dėl sėkmingų Ukrainos smūgių naftos perdirbimo infrastruktūrai negali ženkliai padidinti dyzelino pasiūlos.
„Geopolitiniame konflikte ekonominiai argumentai neturi išeiti į pirmą vietą – (…) šiuo atveju susiduriame su agresoriumi, kuris visiškai ignoruoja ekonominius argumentus, jis gali, taip sakant, karo aukuro paaukoti viską ir jis pasirengęs tai daryti“, – tikino prezidentas.
Anot jo, pirmiausia būtina remti ir stiprinti Ukrainą, o šis JAV prezidento sprendimas prie to neprisidės.
„Europa turi dėti dar dvigubai didesnes pastangas, kad Ukraina laikytųsi šioje kovoje“, – pridūrė G. Nausėda.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Rusija pasaulinei rinkai turėtų patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino, taip pat teigė, kad šalis turėtų gerokai padidinti šių degalų eksportą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad dovanos V. Putinui neprisidės prie taikos ir neduos naudos civilizuotam pasauliui. Jis perspėjo, kad Rusija už jas „atsilygins“ naujais teroro aktais bei šį Vašingtono žingsnį vadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat pareiškė, kad sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas padeda Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą.
Ji atkreipė dėmesį, kad per dvi dienas dėl Rusijos smūgių žuvo daugiau kaip 80 Ukrainos civilių gyventojų, o Maskva suintensyvino hibridines atakas prieš Europos Sąjungos valstybes ir NATO sąjungininkes. Pasak jos, sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymas suteikia Rusijai papildomų pajamų karui tęsti, todėl dabar ne laikas mažinti spaudimą Maskvai.
JAV prezidento D. Trumpo ir Rusijos vadovo V. Putino susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo sukritikavo ir Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo, pavadindamas jį „siaubingu nusivylimu“.