Kaip atskirti tikras žinias nuo melo?
Šis tekstas parengtas lengvai skaitoma kalba pagal straipsnį
Asmeninio archyvo nuotr.
„Melagienos – nematomas informacinio karo ginklas“.
Kas apie tai kalba?
Viktoras Denisenko tiria propagandą ir melagingas žinias.
Jis vadovauja Vilniaus universiteto centrui, kuris tiria kenksmingą informaciją.
Apie tai jis kalbėjo laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistei.
Kai kas nors tyčia skleidžia melagingas žinias, tai vadinama dezinformacija.
Taip žmones bandoma apgauti arba pakeisti jų nuomonę.
Viktoras Denisenko sako, kad nesame taip gerai apsaugoti nuo melo, kaip patys galvojame.
Kas yra tikra žiniasklaida?
Žiniasklaida yra laikraščiai, radijas, televizija ir naujienų svetainės.
Tikroje žiniasklaidoje dirba žurnalistai ir redaktoriai.
Prie kiekvieno straipsnio parašyta, kas jį parašė.
Tas žurnalistas atsako už savo žinią.
Jei nesate tikri, ar svetainė patikima, paieškokite paprastos informacijos.
Pavyzdžiui, paieškokite redakcijos ar žurnalistų kontaktų.
Paieškokite internete, ką dar yra parašęs straipsnio autorius.
Tikri žmonės palieka pėdsakų internete.
Jie turi socialinių tinklų paskyras.
Jei apie autorių nieko nerandate, būkite atsargūs.
Kuo skiriasi melagingos žinios?
Tikri žurnalistai renka faktus ir juos tikrina.
Toks darbas trunka ilgai.
Žinias jie pateikia ramiai ir neutraliai.
Žurnalistas gali parašyti ir savo nuomonę.
Bet jis remiasi faktais ir už savo žodžius atsako.
Melagingų žinių niekas netikrina.
Jas skleidžia žmonės, kurie nenori sakyti tiesos.
Dažnai melas maišomas su tiesa.
Tada apgauti lengviau.
Kartais pasakoma tik dalis tiesos.
Tada žmonės nežino visos istorijos.
Kaip atskirti faktą ir nuomonę?
Faktas yra tai, ką galima patikrinti.
Nuomonė yra tai, ką žmogus galvoja.
Reikšti nuomonę nėra blogai.
Bet nuomonė turi remtis faktais.
Straipsnyje turi būti aišku, kur yra faktai ir kur yra autoriaus nuomonė.
Ar galima tikėti anoniminiais tekstais?
Anoniminis tekstas yra tekstas, prie kurio nėra autoriaus vardo.
Kartais anonimiškumas yra reikalingas.
Pavyzdžiui, žurnalistas saugo žmogų, kuris papasakojo svarbią informaciją.
Lietuvoje tokią apsaugą garantuoja įstatymas.
Bet kartais anonimiškumas kelia įtarimų.
Būkite atsargūs, jei svetainėje niekas nepasirašo straipsnių.
Būkite atsargūs, jei svetainėje nėra redakcijos kontaktų.
Gali būti, kad tuos tekstus sukūrė dirbtinis intelektas.
Dirbtinis intelektas yra kompiuterio programa, kuri gali rašyti tekstus ir kurti vaizdus.
Už žinias visada turi atsakyti tikras žmogus.
Kada reikia būti atsargiems?
Viktoras Denisenko nurodo 3 svarbius ženklus.
Pirmas ženklas: svetainė nieko nerašo apie save.
Antras ženklas: tekstai kelia stiprų pyktį ar baimę.
Trečias ženklas: svetainė nuolat kartoja tą patį melą.
Pavyzdžiui, 2022 metais Rusija užpuolė Ukrainą.
Tai žino visi.
Bet kai kurios svetainės nuolat rašo, kad Rusija tik ginasi nuo Vakarų.
Tai netiesa.
Kaip patikrinti paskyrą socialiniame tinkle?
Melagingos žinios dažnai plinta socialiniuose tinkluose.
Pavyzdžiui, programėlėje „Telegram“ ar tinkle „Facebook“.
Ten žinias skelbia ne redakcija, o pavieniai žmonės.
Pažiūrėkite, ar paskyrą tikrai valdo žmogus.
Įtarimų kelia paskyra, kurioje vietoj žmogaus nuotraukos yra gėlė ar gyvūnas.
Tikras žmogus turi nuotraukų iš savo gyvenimo.
Tikras žmogus nerašo žinučių dieną ir naktį.
Jei žinutės rašomos be perstojo, paskyrą greičiausiai valdo programa.
Tokia programa vadinama botu.
Botas apsimeta tikru žmogumi.
Anksčiau botai rašydavo tik trumpas žinutes.
Dabar botai naudoja dirbtinį intelektą.
Jie gali parašyti ilgą ir gražų tekstą.
Todėl reikia būti dar atidesniems.
Ar padeda interneto įrankiai?
Internete yra įrankių, kurie padeda patikrinti svetaines.
Jei žmogus nori informaciją patikrinti, jis tikrai ras būdų.
Bet seni įrankiai greitai pasensta.
Todėl mokytis reikia visą gyvenimą.
Net specialistai vis dar mokosi.
Ar Lietuvos žmonės atpažįsta melą?
Lietuvoje daug kalbame apie dezinformaciją.
Mes manome, kad esame budrūs.
Bet tyrimas parodė, kad Lietuvoje informaciją tikrina mažiau žmonių nei kitose Europos šalyse.
Viktoras Denisenko sako, kad nesame tokie atsparūs, kaip patys galvojame.
Ko dar reikia?
Svarbu mokėti atpažinti melagingas žinias.
Bet vien to neužtenka.
Svarbu ir tai, kaip elgiamės internete.
Internete žmonės kartais elgiasi negražiai.
Jie nepasako savo vardo ir įžeidžia kitus.
Valstybė taip pat turi padėti.
Pavyzdžiui, valstybė gali uždrausti svetaines, kurios skleidžia melą.
Bet visiškai apsaugoti interneto neįmanoma.
Ką daro tyrimų centras?
Centras atlieka mokslinius tyrimus.
Tyrimai ne visada pasiekia visus žmones.
Todėl centras rašo ir paprastesnius tekstus.
Centras leidžia žurnalą anglų kalba.
Taip pasaulis sužino, ką Lietuva daro prieš melagingas žinias.
Skaityk lengvai
Šis tekstas parašytas lengvai suprantama kalba.Tekstas yra patikrintas ir patvirtintas redaktoriaus.
Daugiau