ELTA glaustai: Lietuvos teritorijoje nukritęs dronas į šalį pateko iš Lenkijos pusės, bandymas padegti „Starlink“ traktuojama kaip sabotažas

Sekmadienį Lietuvos teritorijoje nukritęs dronas į šalį pateko iš Lenkijos pusės, buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis. Apie tai informavo premjeras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, tai, kad dronas ukrainietiškas patvirtino ir nuolaužos, ir Ukrainos kreipimasis su informacija, jog vykdytos atakos metu buvo prarastas ryšys su vienu iš bepiločių.

Tuo metu premjeras teigia, kad bandymas sekmadienio naktį Vilniuje padegti „Starlink“ ryšio įrangą yra traktuojamas kaip sabotažas. Anot jo, turima duomenų, jog minėtą įrangą bandyta sugadinti naudojant Molotovo kokteilius. Teisėsauga aktyviai ieško įtariamųjų. Pasak Vyriausybės vadovo, gaisro metu prietaisai smarkiai apgadinti nebuvo, liepsnas užgesino įmonės darbuotojai.

Užsienio aktualijose – komendanto valanda Prancūzijoje, Rusijos prezidento siūlymas dėl trišalio susitikimo su Kinija ir JAV Ukrainos klausimu bei Australijoje automobiliu partrenkta parlamentarė.

Sekmadienį Lietuvos teritorijoje nukritęs dronas į šalį pateko iš Lenkijos pusės, buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis. Apie tai informavo premjeras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, tai, kad dronas ukrainietiškas patvirtino ir nuolaužos, ir Ukrainos kreipimasis su informacija, jog vykdytos atakos metu buvo prarastas ryšys su vienu iš bepiločių. M. Sinkevičius sakė, kad bus konsultuojamasi dėl veikimo algoritmo tais atvejais, kai bepilotis orlaivis į Lietuvos teritoriją patenka iš Šengeno erdvės. Mat reakcija į dronus, atskrendančius iš Baltarusijos, yra kitokia. Be to, kaip informavo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, Valstybės gynimo taryboje bus svarstomas perspėjimo apie galimą oro pavojų algoritmas. Incidentas, kurio metu sekmadienį, kaip įtariama, iš Lenkijos į Lietuvą įskrido ir Pasvalio rajone nukrito dronas, bus vertinamas anksčiau teisėsaugos pradėtame tyrime dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje. Taip pat po galimo sabotažo išpuolio prieš įmonę, kurios teritorijoje laikoma „Starlink“ įranga, Lietuvoje bus stiprinamas valstybinės reikšmės kritinės infrastruktūros apsaugos budrumo lygis.

Lietuva tikisi iki 2027 metų pabaigos turėti bent dalinę vientisą oro grėsmių aptikimo sistemą, kuri leistų sujungti radarų, akustinių sensorių, kamerų ir kitus duomenis. Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, sekmadienį į Lietuvos teritoriją įskridusio ir vėliau sprogusio drono incidentas parodė, kad šiuo metu turimos aptikimo priemonės veikia fragmentiškai, o skirtingų šaltinių duomenys dar nėra sujungiami į vieną sistemą. Į vieną sistemą sujungus radarų, akustinių sensorių, kamerų, pasieniečių ir gyventojų teikiamus duomenis būtų galima tiksliau įvertinti, koks objektas įskrido į Lietuvos oro erdvę ir kokią grėsmę jis kelia. Ministras pabrėžė, kad oro gynybos pajėgumų stiprinimas yra ilgas procesas, todėl šiandien priimami sprendimai duos rezultatų po kelerių metų. Vis dėlto, anot jo, ministerija jau ėmėsi konkrečių veiksmų: užsakyti radarai, paankstinti nešiojamųjų oro gynybos sistemų „Piorun“ užsakymai, o šiemet pradėta kurti minėta vieninga objektų atpažinimo sistema.

Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) atšaukė teisę kitąmet Kaune surengti pasaulio taurės etapą dėl Lietuvos pozicijos neleisti varžybose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. Anot Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidento Justino Kinderio, ši žinia nebuvo kaip iš giedro dangaus. Jo teigimu, pastaruoju metu federacija sulaukdavo UIPM klausimų dėl rusų ir baltarusių sportininkų dalyvavimo varžybose. J. Kinderis neabejoja, kad grėsmė iškilo ir 2028 metų pasaulio taurės etapui bei jaunių ir jaunimo čempionatui, kuriuos federacija taip pat yra gavusi teisę surengti Kaune. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad Lietuva kartu su dar aštuoniomis Europos valstybėmis kreipėsi į Europos Komisiją (EK), ragindama riboti paramą Rusijai ir Baltarusijai nuolaidžiaujančioms tarptautinėms sporto organizacijoms.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba pakartotinai paliko galioti sprendimą, kuriuo visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pripažinta padariusi pažeidimą. Įspėjimas skirtas dėl to, kad viešai skelbiamose LRT programų pirkimų ataskaitose nebuvo atskleisti fizinių asmenų – paslaugų teikėjų – duomenys. LRT tarybos pirmininko Mindaugo Jurkyno teigimu, uždaras posėdis svarstant šį klausimą truko dvi valandas – jo metu išklausyta generalinės direktorės, jos advokato bei kitų Tarybos narių pozicija. LRT tarybos vadovas nesutiko atskleisti balsavimo rezultatų, taip pat, ar jame dalyvavo visi LRT tarybos nariai. M. Garbačiauskaitė-Budrienė po posėdžio sakė tokį Tarybos sprendimą vertinanti kaip psichologinį spaudimą, tačiau teigė nežinanti, ar dėl to kreipsis į teismą.

M. Sinkevičius teigia, kad bus konsultuojamasi dėl veikimo algoritmo tais atvejais, kai bepilotis orlaivis į Lietuvos teritoriją patenka iš Šengeno erdvės. Pasak premjero, iš draugiškų valstybių atskrendantiems objektams reakcija gali skirtis nuo taikomos objektams iš Baltarusijos. Jis taip pat paprašė krašto apsaugos ministro Roberto Kauno patikslinti informaciją apie sekmadienį įvykusį incidentą. Įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos, o jo nuolaužos rastos Pasvalio rajone. Incidento metu apgadintas automobiliu važiavęs transportas, tačiau žmonės nenukentėjo.

Premjero tikinimu, saugumo rekomendacijos turėtų būti teikiamos ne tik valstybiniams objektams, bet ir privačioms gynybos pramonės bei kitų jautrių sričių įmonėms. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) parengs tokių įmonių sąrašą, o Viešojo saugumo tarnyba (VST) rekomenduos, kaip stiprinti jų apsaugą. Tarp galimų priemonių – papildomi fizinės apsaugos barjerai, tvoros ir vaizdo stebėjimo įranga. Premjeras pabrėžia, kad pačios įmonės taip pat turėtų investuoti į savo saugumą. Šis klausimas aptartas po savaitgalį Vilniuje įvykdyto bandymo padegti „Starlink“ palydovinio ryšio įrangą įmonės „Delska Lithuania“ teritorijoje.

Socialdemokratas Algirdas Sysas kritikuoja konservatorių siūlymą įstatymu nustatyti 45 proc. BVP siekiančią valdžios sektoriaus skolos ribą. Pasak jo, Lietuva ir taip privalo laikytis Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės reikalavimų, todėl papildomi apribojimai ateityje gali apsunkinti valstybės galimybes reaguoti į iššūkius. Tuo metu A. Sysas optimistiškai vertina Europos ekonomikos atsigavimo perspektyvas ir tikisi, kad palankesnės ekonominės aplinkybės padės Lietuvos finansams. Pagal 2027 metų biudžeto projektą, kitąmet valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas biudžeto projektą vertina palankiai. Pasak jo, jis atitinka pagrindinius prezidento Gitano Nausėdos ir socialdemokratų lūkesčius, o 3,8 proc. BVP siekiantis valdžios sektoriaus deficitas yra priimtinas kompromisas. J. Olekas pabrėžia, kad didžiausias dėmesys skiriamas gynybai ir paramai šeimoms, o didelės išlaidos saugumui šiuo metu yra būtinos. Kitąmet gynybai numatoma skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP, o šeimos paketo priemonėms – 150 mln. eurų.

VMI įvardijo didžiausios šešėlinės ekonomikos rizikos sektorius. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Martyno Endrijaičio teigimu, daugiausia rizikų šiuo metu kyla prekybos, gamybos, statybos sektoriuose ir elektroninėse platformose. Inspekcija ketina aktyviau stebėti galimus pažeidimus, lyginti įmonių deklaracijų duomenis ir pasitelkti dirbtinį intelektą rizikingiems mokesčių mokėtojams nustatyti. VMI kasmet numato išskirti 3–5 didžiausios mokestinės rizikos sektorius, o pirmaisiais metais siekia 20 proc. padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą.

Arvydas Avulis sako, kad suvaldyti Nacionalinio stadiono statybų kaštus darosi itin sudėtinga. „Hanner“ valdybos pirmininko teigimu, statybų kainas augina infliacija ir dėl didelių investicijų į gynybą trūkstantys statybų sektoriaus pajėgumai. Anot jo, prieš dvejus metus projekto kainos buvo išaugusios apie 40 proc., tačiau patvirtinta tik 20 proc. indeksacija. Nepaisant iššūkių, stadiono statybos jau įpusėjo, o jo atidarymą tikimasi surengti 2027 metų rudenį.

Aplinkos ministerija siūlo uždrausti nuolat pririštus laikyti šunis ir kitus augintinius. Išimtys būtų taikomos juos transportuojant, dresuojant, atliekant priežiūros procedūras ar siekiant išvengti realaus pavojaus. Taip pat siūloma suvienodinti gyvūnų laikymo taisykles visose savivaldybėse ir atsisakyti leidimų laikyti, veisti bei prekiauti koviniais ir pavojingais laikomais šunimis bei jų mišrūnais. Ministerijos teigimu, grėsmę žmonėms gali kelti netinkamai laikomi ir prižiūrimi gyvūnai, nepriklausomai nuo jų veislės.

Premjeras M. Sinkevičius teigia, kad bandymas sekmadienio naktį Vilniuje padegti „Starlink“ ryšio įrangą yra traktuojamas kaip sabotažas. Anot jo, turima duomenų, jog minėtą įrangą bandyta sugadinti naudojant Molotovo kokteilius. Teisėsauga aktyviai ieško įtariamųjų. Pasak Vyriausybės vadovo, gaisro metu prietaisai smarkiai apgadinti nebuvo, liepsnas užgesino įmonės darbuotojai. Po galimo sabotažo išpuolio Lietuvoje stiprinamas valstybinės reikšmės kritinės infrastruktūros apsaugos budrumo lygis. Tai reiškia, kad daugiau pajėgų įsitrauks į objektų apsaugą. Po bandymo padegti „Starlink“ ryšio įrangą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl už turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kritikuoja 2027 metų valstybės biudžete numatytą statutinių pareigūnų atlyginimų didinimą ir įspėja, kad, nepasikeitus situacijai, gali surengti protesto akciją prie Vyriausybės. NPPSS teigia, kad policijos, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų ir Viešojo saugumo tarnybos darbuotojų atlyginimams didinti numatyta apie 35 mln. eurų, nors statutinių įstaigų įvardytas papildomo finansavimo poreikis siekia beveik 86,4 mln. eurų. Profsąjungos duomenimis, Policijos departamentui papildomai reikėtų 52,53 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai – 17,68 mln. eurų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – 12,3 mln. eurų, o Viešojo saugumo tarnybai – 3,88 mln. eurų.

Per protestus šalyje savaitgalį kilus rimtoms riaušėms, Prancūzijos ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu paskelbė apie vietines komendanto valandas. Prefektams, kurie yra Prancūzijos centrinės valdžios atstovai regionuose, ministras pirmininkas nurodė įvesti komendanto valandą jau pirmadienio vakarą. Po vyriausybės krizinio posėdžio S. Lecornu pareiškė, kad komendanto valanda bus taikoma „iš dalies“ ir „labai ribotose teritorijose“. Savaitgalį visoje Prancūzijoje vykusius protestus prieš dideles pragyvenimo išlaidas ir švietimo problemas lydėjo riaušės ir plėšikavimas. Buvo plėšiamos parduotuvės, padeginėjami pastatai ir automobiliai, demonstrantai susirėmė su policija. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienį buvo sulaikyta beveik 2,4 tūkst. žmonių, o per visoje šalyje kilusius policijos ir protestuotojų susirėmimus, masinius plėšikavimus ir gaisrus buvo sužeista beveik 1 tūkst. policijos ir žandarmerijos pareigūnų. Vyriausybės duomenimis, protestuose visoje šalyje dalyvavo apie 550 tūkst. žmonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė kitą mėnesį surengti trišalį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kuriame būtų aptartas karo Ukrainoje užbaigimas Maskvai palankiomis sąlygomis. Apie tai, remdamasis su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais, pranešė JAV laikraštis „The Wall Street Journal“. Šaltinių teigimu, Kremlius pasiūlė trišales derybas surengti lapkričio 18–19 d. pietų Kinijos technologijų centre Šendžene vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose. Pasak leidinio, toks viršūnių susitikimas, kuriame nedalyvautų Ukrainos prezidentas, būtų beprecedentis ir sukeltų didelį nerimą Europos sostinėse bei už jų ribų. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad dėl galimo trišalio susitikimo vyksta diskusijos. Baltieji rūmai atsisakė laikraščiui komentuoti šią informaciją, o Kinijos ambasada Vašingtone neatsakė į laikraščio prašymą pateikti komentarą. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha savo ruožtu pareiškė, kad kol Rusijos prezidentas toliau terorizuoja Ukrainos civilius gyventojus, jam ne vieta prie derybų stalo su JAV ir Kinijos prezidentais.

Australijos parlamentarę prie jos biuro partrenkė automobilis. Policija neatmeta galimybės, kad tai buvo tyčinis veiksmas. Automobilio vairuotojas sulaikytas. Policijos pranešime nurodoma, kad 65-erių Helen Haines partrenkė visureigis „Toyota Land Cruiser“ prie jos rinkimų apygardos biuro Viktorijos valstijos Vangaratos mieste. 2019 m. pirmą kartą į parlamentą išrinkta H. Haines dėl kritinės būklės buvo išvežta į ligoninę, pridūrė policija. Šis incidentas šalyje vėl sukėlė susirūpinimą dėl parlamentarų saugumo. Australijoje politikai tradiciškai yra lengvai pasiekiami visuomenei ir paprastai dirba be apsaugos pareigūnų. Tačiau viešas smurto prieš valstybės pareigūnus kurstymas stiprėja. Australijos federalinės policijos vadovė Krissy Barrett 2025 m. sakė, kad per pastaruosius trejus metus grasinimų parlamentarams skaičius padvigubėjo.