Perspėjime Lietuvos institucijų prašoma paaiškinti tyrimo teisinį pagrindą, tikslą, apimtį ir dabartinę būklę, taip pat nurodyti, ar tyrimo metu gali būti prašoma prieigos prie vidinių redakcinių dokumentų, informacijos apie konkrečius tyrimus arba nepaskelbtos žurnalistinės medžiagos.
Taip pat prašoma paaiškinti, kokios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti, kad Generalinės prokuratūros tyrimas nepažeistų redakcinės nepriklausomybės, šaltinių konfidencialumo ir komunikacijos slaptumo, kad jo metu nebūtų daromas spaudimas redakciniams sprendimams ir nebūtų pakenkta LRT, kaip visuomeninės žiniasklaidos organizacijos, redakcinei ir funkcinei nepriklausomybei.
Be to, klausiama, kaip vertinamas tyrimo būtinumas ir proporcingumas, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas redakcinės nepriklausomybės ir šaltinių apsaugos garantijas.
Susiję straipsniai
Anksčiau EBU jau buvo išreiškusi susirūpinimą dėl Generalinės prokuratūros tyrimo ir paragino instituciją užtikrinti, kad jis būtų būtinas, proporcingas ir gerbtų LRT redakcinę nepriklausomybę.
2015 metais įkurta Europos Tarybos žurnalistų saugumo platforma vienija Europos Tarybą, spaudos laisvės organizacijas ir žurnalistų asociacijas. Ji renka informaciją apie grėsmes žurnalistams, skelbia sisteminius perspėjimus apie pasikartojančias struktūrines problemas, palaiko dialogą su valdžios institucijomis, teikia politikos rekomendacijas ir kasmet vertina spaudos laisvės padėtį Europoje rengdama Europos spaudos laisvės raportą.
Europos Tarybos žurnalistų saugumo platformoje skelbiami perspėjimai – tai vieši pranešimai apie rimtas grėsmes ar pažeidimus, darančius neigiamą poveikį žiniasklaidos laisvei, kuriuos pateikia organizacijos – platformos partnerės.
Europos Tarybos žurnalistų platformos partneris – „Reporteriai be sienų“ – taip pat kasmet skelbia Pasaulinį žiniasklaidos laisvės indeksą, kuriame vertinama žiniasklaidos laisvės padėtis įvairiose pasaulio valstybėse.
Šių metų „Reporterių be sienų“ skelbiamame Pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva nukrito į 15-ą vietą. Didžiausias šalies kritimas fiksuojamas politinėje kategorijoje – vertinant tik politikų spaudimą žiniasklaidai ir siūlomas reformas, Lietuva atsiduria 24-oje vietoje.