M. Katelyno teigimu, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje nustatyti penki Baltarusijos piliečiai, kuriems nesuteiktas prieglobstis dėl grėsmės valstybės saugumui, tačiau jų negalima išsiųsti į kilmės šalį.
Anot jo, išsiųsti tokių asmenų neleidžia Lietuvos ir tarptautinės teisės nuostatos, draudžiančios grąžinti žmogų į valstybę, kurioje jam gali grėsti kankinimai, nežmoniškas ar žeminantis elgesys.
„Taip susidaro absurdiška situacija: Lietuva žmogų vertina kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, prieglobsčio jam nesuteikia, tačiau išsiųsti negali. Tuomet pagal dabartinę tvarką jam išduodamas leidimas gyventi ir dirbti Lietuvoje“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Katelynas.
M. Katelynas – apie sprendimą stiprinti šalies pasienio apsaugą ties Kaliningradu: galime susidurti
Vienu tokių asmenų M. Katelynas įvardijo Baltarusijos pilietę O. Karač. Pasak ministro, Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o 2015–2019 metais bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Jis taip pat nurodė, kad 2024 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog VSD išvada dėl O. Karač keliamos grėsmės yra motyvuota ir pagrįsta faktais.
Ministrui susirūpinimą kelia ir O. Karač vadovaujamos viešosios įstaigos „Mūsų namai“ veikla. Jis žada kreiptis į teisėsaugą, kad būtų įvertinta organizacijos veikla.
„Su tuo taikstytis neketinu“, – pabrėžė ministras.
Susiję straipsniai
M. Katelynas taip pat prašys įvertinti kitų Lietuvoje esančių asmenų, kuriems nesuteiktas prieglobstis dėl grėsmės valstybės saugumui, veiklą ir galimus ryšius su priešiškomis valstybėmis.
Tuo metu Migracijos departamento bus prašoma patikrinti, ar šie asmenys neturi kitų valstybių pilietybės, teisės gyventi kitose šalyse ar galimybių išvykti į saugią trečiąją valstybę. Teisingumo ministerija turės įvertinti, ar pakanka teisinių priemonių riboti tokių asmenų ir su jais susijusių organizacijų veiklą.
Ministras pažymėjo, kad prireikus bus inicijuojami įstatymų pakeitimai.
„Lietuva nėra vieta, kur galima naudotis mūsų teisine apsauga ir tuo pat metu veikti prieš mūsų valstybę. Jei žmogaus negalime išsiųsti, tai nereiškia, kad turime nuleisti rankas ir palikti jam visas galimybes čia veikti. Valstybė nėra bejėgė – ir tokia būti negali“, – rašė ministras.
ELTA primena, kad 2023 metais Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris 2022 metais nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, esą Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Pasak O. Karač, leidimo laikinai gyventi šalyje nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Tuo metu anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba. Pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė.
Anot VSD, priežastys, lėmusios sprendimą, kad O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji yra išsakiusi viešai.
Pasak Migracijos departamento, jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Tarptautinis piliečių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ skelbia teikiantis baltarusiams humanitarinę, psichologinę pagalbą, taip pat padeda ieškoti darbo baltarusių pabėgėliams vykdo žmogaus teisių pažeidimų stebėseną, Lietuvoje centras registruotas 2014 m.