„Pareikalavau, kad būtų pradėtos konsultacijos su NATO puse. Tas buvo pažymėta protokole, tas turbūt bus realizuota per mėnesį. Kad mes persvarstytume algoritmą“, – LRT televizijai teigė premjeras.
„Gali naikintuvo radare matyti skrendantį objektą, gali kaip pilotas jo nematyti dėl debesuotumo, prastų oro sąlygų, liūties, dar kažko. Ir tai mums neleidžia užsiimti kinetinės jėgos panaudojimu, tai reiškia, numušti droną. Galima šį režimą, iš principo, keisti. Greičiausiai, tam yra galimybės ir erdvės. Turbūt NATO gali palikti tai nacionalinei teisei, kad jeigu matomas objektas, kuris yra radare, jei ore esantis naikintuvas priima sprendimą numušti, tai objektas ir bus numuštas“, – akcentavo jis.
Tuo metu kalbėdamas apie sekmadienio rytą Lietuvos teritorijoje nukritusį droną, ministras pirmininkas pabrėžė neturintis prielaidų manyti, kad šis objektas galėjo būti paleistas iš Lenkijos, valstybei nedraugiškų jėgų.
Tiesiai iš Pasvalio r.: pasidalijo užfiksuotais vaizdais iš drono nukritimo vietos
„Ne, aš neturiu jokių prielaidų manyti ir noriu dar taip gal aiškiai pasakyti visuomenei, kad aš stengiuosi savo politinėje retorikoje operuoti faktais. Ne spekuliacijomis, ne prielaidomis, ne pamąstymais, ne kažkokiomis abejonėmis, kurių pilna socialiniuose tinkluose. Ten visko rasi: įvairiausių teorijų sąmokslo ir panašių dalykų. Šią dieną žinome, kad dronas kirto mūsų valstybės sieną ir oro erdvę iš Lenkijos pusės“, – dėstė M. Sinkevičius.
„Mes tam tikrą, labai nedidelę atkarpą matėme jo judėjimą ir skridimą Lenkijos oro erdvėje. Kokia trajektorija, iš kur jis pasiekė Lenkiją, kaip jis atsidūrė Lenkijos oro erdvėje – mes nežinome. Bet noriu tikėti, kad draugiškos šalys, strateginės partnerės – Lenkija ir Lietuva – išsiaiškins visas aplinkybes. Ir mačiau netgi, kad Lenkijos oficialiosios institucijos pradėjo tam tikrą tyrimą ir patikrinimą duomenų, kaip tie dalykai įvyko. Aš paprašiau ir mūsų ministro Roberto Kauno turėti tiesioginį ryšį su Lenkijos krašto apsaugos ministru“, – pabrėžė jis.
Susiję straipsniai
Rusija veikia ties 5-ojo NATO straipsnio riba
Kalbėdamas apie atvejus, kai buvo pranešta apie keletą dronų atakų prieš laivus Juodojoje jūroje prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų, premjeras tikino, kad Rusija nuolat veikia ties 5-ojo NATO straipsnio riba. Pastarajame numatyta, kad vienos ar kelių Aljanso narių ginkluotas užpuolimas bus laikomas visų jų užpuolimu.
„Mes dažnu atveju apsiribojame deklaracijomis, kaip būsim vieningi, kaip būsim pasiruošę, kaip dalinsimės informacija. Tas vyksta. Ir panašu, kad kolegos ir Lenkijoje, ir Vokietijoje konstatuoja, o tai man kaip Vyriausybės vadovui kelia nerimą, kad Rusija ir veikia ties 5-ojo straipsnio riba. 5-asis straipsnis dar neinicijuotinas, nes nėra, sakyčiau, tokios klasikinės pradžios veiksmų. Niekas nekerta sienos, karinė technika nejuda, bet yra nuolatinis sabotažas, diversijos, dronai. Ir tas kelia rimtų įtampų“, – dėstė premjeras.
Po paskutinės atakos prie Rumunijos krantų dingo septyni laivo įgulos nariai.
Kaip skelbta, sekmadienio rytą, po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Tiesa, pats dronas, pasak ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, objektas buvo užfiksuotas prieš 6 valandą ryto.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tą po pirmadienį vykusios Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio patvirtino ir premjeras. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis.
Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos anksčiau dar nebuvo pateikusios informacijos, ar dronas nešė sprogmenį.
Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.