ELTA glaustai: parlamentui pristatytas kitų metų šalies biudžeto projektas (1)

Antradienį Seimui pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kuriame – limitą viršijantis deficitas, auganti skola, didinamos pensijos ir išmokos, viešojo sektoriaus atlyginimai. Dabar projektas bus svarstomas parlamento komitetuose.

Užsienio aktualijose – JAV prezidento pritarimas trišaliam susitikimui su Kinijos ir Rusijos vadovais, įtikinamas Kanados Albertos provincijos „ne“ referendumui dėl nepriklausomybės, keturių šalių derybos Osle dėl karo Ukrainoje ir kaltinimai Australijos politikę automobiliu tyčia partrenkusiam vyrui.

Parlamentaras Dainoras Bradauskas pasitraukė iš „Nemuno aušros“ frakcijos Seime. Taip pat politikas praėjusią savaitę pasitraukė ir iš partijos gretų. Jis teigė šį sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių, o ne išsiskyrusių politinių požiūrių. Pasak „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, dėl buvusio bendrapartiečio sprendimo nesusitarimų nekilo, viskas, pasak jo, įvyko draugiškai. Seimo narys darbus tęs Mišrioje Seimo narių grupėje. D. Bradauskui palikus „aušriečių“ frakciją, joje dirbti liko 17 parlamentarų.

Stačiatikių bendruomenė kreipsis į Seimo vadovybę dėl konservatorių pataisų. Šie pakeitimai, dėl kurių yra sunerimę dvasininkai, susiję su naujais ribojimais religinėms bendruomenėms – siūloma nustatyti aiškesnes valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas, apibrėžti jų atstovavimą ir spręsti istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus. Pasak Trakų vyskupo Ambrosijaus, šiuo metu prieš Stačiatikių Bažnyčią yra vykdomas puolimas, nors, anot jo, bendruomenė paiso Lietuvos įstatymų ir palaiko valstybės politiką.

Seimui svarstant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktas įstatymo pataisas, parlamentaras Antanas Nedzinskas balsavo iš greta sėdinčio Alvydo Mockaus vietos. Apie tai jis pranešė dalyvavusiems Seimo nariams. Politikas sakė, kad šis incidentas buvo žmogiška klaida – jis galvojo, kad balsavo iš savo darbo vietos. Pasak Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, dėl šio atvejo pagrindo pradėti tyrimą nėra, nes incidentas buvo užfiksuotas protokole, politikas apie jį pranešė pats.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako ieškantis galimybių kitąmet pareigūnų atlyginimus didinti 8–9 proc. Pasak jo, pirminis tikslas buvo pareigūnų algas didinti 10–12 proc., tačiau šį siekį pakoregavo valstybės finansinės galimybės ir prioritetas gynybai. Ministras teigė siekiantis, kad atlyginimai augtų ne vienodu procentu, o kuo tolygesne pinigine suma. Visgi, pasak politiko, tai sudėtinga įgyvendinti, nes statutinėse tarnybose dirba apie 15 tūkst. pareigūnų, kurių koeficientai ir darbo stažas skiriasi.

Finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektą. Kitąmet valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 48,2 proc. BVP, o gynybai numatoma skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Projekte numatytas vidutinės senatvės pensijos augimas 10,4 proc., didesnis finansavimas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams ir 150 mln. eurų šeimos paketo priemonėms. Biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų, išlaidos – 27,9 mlrd. eurų. Projektą Seimo komitetai nagrinės prieš pirmąjį svarstymą lapkričio 19 d. ir antrąjį – gruodžio 1 d.

Prezidentūra teigiamai vertina 2027 metų biudžeto projektą, tačiau ragina planuoti deficito mažinimą. Prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, didesnis skolinimasis dėl gynybos šiuo metu pagrįstas, tačiau iki 2029 metų valdžios sektoriaus deficitą reikėtų sumažinti iki 3 proc. BVP. Tą patį akcentavo ir pats valstybės vadovas Gitanas Nausėda. Tam siūloma mažinti šešėlinę ekonomiką ir efektyvinti valstybės institucijų darbą. Pagal Vyriausybės planą, 2027 metais deficitas sieks 3,8 proc. BVP, o 2029-aisiais – 3,9 proc. BVP.

Konservatorė Ingrida Šimonytė kritikuoja 2027 m. biudžeto projektą. Pasak jos, 2028 m. valdžios sektoriaus deficitas gali artėti prie 5 proc. BVP, o 2029 m. siekti apie 4 proc., nors šalies ekonomika augs. Ekspremjerė įspėja, kad toks deficitas ir brangstantis skolinimasis kelia grėsmę viešųjų finansų tvarumui. Ji taip pat kritikuoja prezidentūrą dėl palaikymo Vyriausybės planams. Pagal kitų metų biudžeto projektą, valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Seimas svarstys 2027 m. „Sodros“ biudžetą, kuriame pensijoms numatyta 7,8 mlrd. eurų. Jame taip pat numatyta, kad fondo pajamos sieks beveik 11,3 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 9,9 mlrd. eurų, o perviršis viršys 1,4 mlrd. eurų. Didžiausia išlaidų dalis – 7,8 mlrd. eurų – bus skirta pensijoms, kurias kitąmet numatoma indeksuoti 9,08 proc. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija augs 78 eurais, iki 825 eurų, o turint būtinąjį stažą – 88 eurais, iki 895 eurų. Projektas Seime dar turės įveikti svarstymo ir priėmimo stadijas.

Valys neatmeta galimybės po Naujųjų metų peržiūrėti degalų akcizus. Pasak finansų ministro, sprendimas priklausys nuo situacijos rinkose, degalų kainų ir koalicijos partnerių pozicijos, tačiau akcizų pakeitimai dar labiau padidintų biudžeto deficitą. Ministras teigia, kad svarstoma galimybė sušvelninti su anglies dioksido (CO2) dedamąja ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (RRF) susijusius įsipareigojimus. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, antradienio rytą vidutinė dyzelino kaina siekė 2,26 euro už litrą – 2,49 proc. daugiau nei pirmadienį.

Prezidentūra palaiko Vilniaus metro idėją ir siūlo projektui ieškoti europinio finansavimo. Prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, lėšų būtų galima siekti iš ES Konkurencingumo fondo, skiriančio finansavimą saugumo ir dvigubos paskirties objektams. Likusią projekto dalį būtų galima finansuoti nacionalinėmis lėšomis, pasitelkiant verslą ir nacionalinio plėtros banko ILTE kreditavimą. V. Augustinavičius taip pat ragina atnaujinti metro projekto kaštų ir naudos analizę bei įvertinti jį atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją.

„Čekiukų“ byloje nuteistas Prienų rajono meras socialdemokratas Alvydas Vaicekauskas apskundė jam paskelbtą nuosprendį. Pateiktu apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu kaltu dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, savivaldybės turto pasisavinimo pripažintam savivaldybės vadovui skyrė 7,5 tūkst. eurų baudą. Teismas taip pat taikė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų skiriamas, renkamas pareigas atėmimą trejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Per Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad A. Vaicekauskas, kaip įtariama, klastodamas tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jas pateikdamas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo daugiau nei 1,1 tūkst. eurų, priklausiusių Prienų rajono savivaldybės administracijai. Minėta žala jau yra atlyginta.

Dėl tyčiojimosi iš baltarusių ir žydų bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo kaltu pripažintas prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis neatvyko į savo baudžiamosios bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme. Tačiau tai nesutrukdė teisėjų kolegijai išnagrinėti visų šios bylos apeliacinių skundų. Nuosprendį apskundė nuteistasis, jo advokatė ir prokuratūra. Vilniaus miesto apylinkės teismas uždraudė L. Ragelskiui naudotis įvairiais socialiniais tinklais, jungtis prie jų, kelti įrašus į aukščiau nurodytas platformas, vykdyti tiesiogines transliacijas ir t.t. Vyrui pirmos instancijos teismas taip pat pat skyrė neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus ar neįgaliais asmenimis. Be to, teismo sprendimu L. Ragelskiui skirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei 12,5 tūkst. eurų bauda. Apeliacinį skundą parašęs L. Ragelskis sutinka dirbti viešuosius darbus, tačiau prašo nedrausti jam naudotis socialiniais tinklais. Skunde nurodo, kad jis dirba daugiabučio namo bendrijos pirmininku, bendravimas su gyventojais vyksta ir per socialinius tinklus prilygsta draudimui užsiimti darbine veikla.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė esąs pasirengęs kitą mėnesį Kinijoje susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Pasak jo, per tokį viršūnių susitikimą daugiausia dėmesio būtų skiriama branduoliniam nusiginklavimui, tačiau galėtų būti aptartas ir karas Ukrainoje. Anksčiau Kremlius pranešė, kad Rusijos, Kinijos ir JAV vadovai galėtų susitikti kitą mėnesį Šendžene vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono aukščiausiojo lygio susitikime. Tai paskelbta po „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad V. Putinas norėtų trišalėmis derybomis pasiekti Maskvai palankų taikos susitarimą. Žurnalistų paklaustas, ar susitiktų su V. Putinu ir Xi Jinpingu aptarti Ukrainos, D. Trumpas atsakė, kad sutiktų tai padaryti, nors ne tiek dėl Ukrainos, o aptarti branduolinių ginklų ir branduolinio nusiginklavimo. Kremlius antradienį pareiškė pritarimą trišaliam susitikimui branduolinio nusiginklavimo tema. Kinija kol kas nepatvirtino planų surengti tokį susitikimą. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad jokios derybos dėl jos ateities negali vykti be Kyjivo dalyvavimo.

Kanados Albertos provincijos gyventojai triuškinama balsų dauguma atmetė planą surengti teisiškai įpareigojantį referendumą dėl nepriklausomybės. Tai skaudus pralaimėjimas separatistams, sulaukusiems JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkų paramos. Ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad balsavimas surengtas „pačiu blogiausiu metu“, pabrėždamas būtinybę išsaugoti šalies stabilumą, kai D. Trumpas vykdo prekybos karą ir grasina aneksija. Neoficialiais Albertos provincijos rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus daugiau kaip 1,8 mln. balsų, 76 proc. rinkėjų pasisakė už pasilikimą Kanados sudėtyje, o 24 proc. pritarė atsiskyrimo proceso pradžiai. Albertoje yra ketvirtos pagal dydį pasaulyje išžvalgytos naftos atsargos, o separatistų judėjimo stiprėjimą daugiausia skatino pyktis dėl naftos pramonės valdymo. Separatistų lyderiai taip pat dalyvavo susitikimuose JAV valstybės departamente ir gavo patarimų iš Respublikonų partijos politinių strategų.

Derybose Osle su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Norvegijos ir Suomijos vadovais dalyvauja JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Anksčiau naujienų portalas „Axios“, remdamasis anonimišku JAV pareigūnu, pranešė, kad po to S. Witkoffas vyks į Rusiją, kur „tikisi susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu ir pristatyti pasiūlymus“. Į naujienų agentūros AFP prašymą patvirtinti šią informaciją Baltieji rūmai iš karto neatsakė.

Australijos policija pateikė kaltinimus vairuotojui dėl tyčinio sunkaus federalinio parlamento narės sužalojimo. Automobilio partrenkta Helen Haines (65 m.) neteko kojos. Jos būklė lieka kritinė, tačiau stabili. Antradienį policijos paskelbtame pranešime nurodoma, kad parlamentarę prie jos rinkimų apygardos biuro partrenkusiam Brendanui Nugentui (43 m.) pateikti kaltinimai dėl tyčinio sunkaus sužalojimo, pavojingo vairavimo, sukėlusio sunkų sužalojimą, ir žalos padarymo federalinės valdžios pareigūnui. Šis incidentas sukrėtė Australijos visuomenę, nes politinis smurtas šalyje retas, o politikai tradiciškai yra lengvai pasiekiami gyventojams. Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad politinio smurto grėsmė Australijoje didėja. 2025 m. policija pranešė, kad per ankstesnius trejus metus grasinimų parlamentarams skaičius padvigubėjo. Oficialiais duomenimis, 2025–2026 finansiniais metais užregistruota daugiau kaip 1 tūkst. tokių grasinimų politikams.