Po pateikimo šioms įstatymo pataisoms pritarė 62, prieš balsavo 1, susilaikė 17 parlamentarų.
Įstatymo svarstymui pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Žmogaus teisių komitetas. Kitas įstatymo projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 17 dieną.
Įstatymo pataisomis siūloma papildyti galiojančius teisės aktus nuostata, kad policijos pareigūnai, turėdami pagrįstų įtarimų, jog asmens, kuriam skiriamas smurto orderis, elgesys yra susijęs su psichikos būklės sutrikimu ir kelia grėsmę jų pačių ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui, kreiptųsi į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją dėl šio asmens psichikos būklės įvertinimo.
Susiję straipsniai
Kaip nurodoma, į psichiatrą besikreipiantis pareigūnas turėtų pateikti turimus faktinius duomenis apie paciento elgesį, taip pat smurto orderio skyrimo aplinkybes, jei tai buvo padaryta.
„Vien apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimas ar jo vykdymo aplinkybės savaime nesudarytų pagrindo konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimą, nustatyti gydymo poreikį ar taikyti priverstinį hospitalizavimą“, – nurodoma projekto aiškinamajame rašte.
Pataisų iniciatorės socialdemokratės Birutės Vėsaitės teigimu, projektu nėra siekiama smurtinį elgesį sieti su asmens elgesio sutrikimais ar smurto orderio skyrimą tapatinti su šio žmogaus pavojingumo įrodymu.
„Projektais siekiama nustatyti aiškią procedūrinę sąsają, pagal kurią policijos pareigūnai, esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms, inicijuotų asmens psichikos būklės įvertinimą, o kreipiantis dėl tokio įvertinimo gydytojui psichiatrui būtų pateikiami policijos turimi faktiniai duomenys apie asmens elgesį ir kitas objektyviai nustatytas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės jo psichikos būklei įvertinti, įskaitant reikšmingas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo ir vykdymo aplinkybes“, – teigia pataisų iniciatorė.
Didžioji dauguma smurtautojų – vyrai
Remiantis Policijos departamento duomenimis, 2024 m. skirtas 21 101 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Pernai – 18 697, o per pirmąjį šių metų pusmetį – 8 313.
Kaip Eltai anksčiau buvo nurodžiusi Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė, didžioji dauguma smurtautojų – vyrai.
„Pavojų keliantys asmenys, kuriems skiriami apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai yra dažniausiai vyrai – 85 proc. Pavojų patiriantys asmenys dažniausiai yra moterys – 78 proc.“, – teigė ji.
Nuo 2022-ųjų – sugriežtinti reikalavimai
ELTA primena, kad naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, priimtas 2022 m., numato, kad, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu. Taip pat smurto pavojų keliančiam asmeniui neleidžiama lankytis šio asmens gyvenamojoje vietoje, artintis prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
Už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą asmenims nustatoma administracinė atsakomybė. Už tai baudžiama nuo 80 iki 320 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 780 eurų.
Už šiuos nusižengimus taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose ar kursuose.