Pokalbio metu ministrai aptarė dvišalį bendradarbiavimą, saugumo situaciją NATO rytiniame flange, pastaruosius bepiločių ir raketų incidentus regione, padėtį Juodojoje jūroje, paramą Ukrainai ir Europos Sąjungos (ES) plėtrą.
„Lietuvą ir Rumuniją sieja ne tik glaudi partnerystė, bet ir bendra atsakomybė už Europos saugumą. Esame NATO rytinio flango valstybės, kurios kasdien mato, jaučia ir susiduria su Rusijos keliama grėsme. Pastarieji Rusijos veiksmai, kuriais siekiama testuoti NATO budrumą, vienybę ir gebėjimą reaguoti, tik dar labiau sustiprina mūsų įsitikinimą, jog tvirtas transatlantinis ryšys, nuosekli parama Ukrainai ir vieninga Europa yra geriausias atsakas“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime teigia K. Budrys.
Lietuvos ir Rumunijos ministrai taip pat aptarė incidentus Juodojoje jūroje, kai keli dronais atakuoti komerciniai lavai paskendo, žuvo ar dingo įgulų nariai, ir aptarė koordinuoto atsako priemones.
Susiję straipsniai
K. Budrys taip pat pabrėžė, jog nuo 2027 m. pradžios perimdama pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuva sieks užtikrinti, kad NATO rytinio flango saugumo poreikiai būtų tinkamai atspindėti būsimuose ES finansiniuose sprendimuose ir daugiametėje finansinėje programoje.
ELTA primena, kad Rumunijos parlamentas antradienį pritarė paskirtojo nė vienai partijai nepriklausančio ministro pirmininko Lucos Niculescu pasiūlytai vyriausybei.
Rumunija išgyvena ilgą nestabilumo laikotarpį, prasidėjusį 2024 m. gruodį, kai buvo anuliuoti prezidento rinkimų rezultatai. Šalis taip pat susiduria su vienu didžiausių biudžeto deficitų ES, sparčia infliacija ir technine recesija.