Nuosavą įmonę turėjusi programuotoja, sprendžiant iš jos artimųjų rato liudijimų, šeimoje patyrė tikrą pragarą – pavydaus būdo sutuoktinis siekė ją kontroliuoti, neleisdavo be jo išeiti iš namų. Pasak liudytojų, moteris dar prieš žmogžudystę jautė baimę, patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, jai būdavo nuolat žeriami priekaištai dėl tariamos neištikimybės.
Kai kurie teismų motyvai išties stebina: pavyzdžiui, Kauno apygardos prokuratūros skundą trečiadienį atmetęs Apeliacinis teismas pareiškė, jog nepilnamečiai vaikai patiria „neabejotiną žalą“ dėl ilgalaikio tėvo laisvės atėmimo“, būdami „priversti augti be pastovaus jo buvimo šalia“. Tokia argumentacija sudaro įspūdį, kad atžalos tapo savotišku žiauraus žudiko skydu, nors pastarasis savo kraupiu poelgiu būtent jiems ir sukėlė didžiules kančias, palikdamas juos be mamos.
Kauno apygardos teismo nuosprendžio skyriuje „Bausmės skyrimo motyvai“ pažymima, jog teisiamasis „Šiuo metu yra našlys“.
Kauno prokuroras Vytautas Gataveckas skunde prašė Karoliui R. skirti 13 metų įkalinimo bausmę, kuri ir taip būtų švelnesnė nei įstatyme numatytas vidurkis – kalėjimas nuo 8 iki 20 metų. Tačiau pareigūnas, akcentavęs, jog verdiktas yra aiškiai per švelnus, neproporcingas, sumenkinantis žmogaus gyvybę, liko neišgirstas.
Nužudymo bylą nagrinėjusiai Kauno apygardos teisėjų kolegijai vadovavo Laima Šeputienė, o prokuratūros ir Gretos R. tėvo skundus svarstė Apeliacinio teismo kolegija, vadovaujama, Virginijos Liudvinavičienės.
Baisi nuojauta pasitvirtino
Autokrautuvo vairuotoju dirbęs Karolis R. dar iki žmogžudystės buvo patekęs į teisėsaugos akiratį dėl smurto ne tik prieš savo sutuoktinę, bet prieš kaimyną. Tačiau kaunietis abu kartus nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, jam su nukentėjusiaisiais susitaikius.
Skirtis Gretą R. ragindavusi jos motina Diana K. neslėpė nuogąstavimų, jog žentas nužudys dukrą, ir šie žodžiai tapo pranašiški: baisi mamos nuojauta pasitvirtino.
„Vaikeli, greičiau skirkis su juo, nes vieną dieną jis tave užmuš“, – verslininkei ne kartą buvo sakiusi jos mama.
Moteris buvo nužudyta 2024 metų gegužės 2-osios rytą šeimos bute Kaune, Vilijampolės mikrorajone, Karoliui R. pranešusi apie savo apsisprendimą skirtis.
„Tai ką, ir vėl krizė? Aš noriu skirtis, tu prarasi viską“, – tokius žodžius aiškino iš žmonos išgirdęs kaunietis. Tiesa, ar tikrai auka prieš egzekuciją kalbėjo būtent taip, be žmogžudžio dabar jau niekas negali patvirtinti.
Karolis R. tvirtino po šios frazės griebęs sutuoktinei rankomis už kaklo ir ją pasmaugęs. Žiaurumo apsėstas vyras specialiai pasuko auką, kad paskutinėmis gyvenimo akimirkomis jinai žiūrėtų į jį.
Po kraupaus nusikaltimo žudikas iškvietė policiją, bet tai padarė ne iš karto – prieš tai nuvyko pas savo tėvus.
Pasakojimai kelia šiurpą
Portalui Lrytas pavyko gauti Gretos R. artimųjų liudijimus, kurių detalės kelia šiurpą.
„Greta neretai atvykdavo pas motiną, kai susipykdavo su Karoliu – sakydavo, kad liks nakvoti, nes Karolis piktas, ji bijanti grįžti namo“, – per apklausą sakė nužudytosios patėvis, Dianos K. vyras Vytautas J.
„Gretos mama man sakė, jog Karolis uždraudė jai bendrauti su savo draugais, tačiau aš į tai nekreipdavau dėmesio.
Gretai jis dėl visko priekaištaudavo – pavyzdžiui, kad ji galimai jam praeityje buvo arba galimai ateityje bus neištikima“, – tyrėjams pasakojo buvusi geriausia G. Rudžionienės draugė Dainora I.
Bičiulė patvirtino iš Gretos motinos nuolat girdėdavusi žodžius, kad dukrai reikia skirtis, priešingu atveju ji būsianti nužudyta.
Namuose nusiplėšdavo kaukę
„Karolis yra dviveidis – prie svetimų žmonių jis vaidindavo gerą vyrą, gerą tėvą, būdavo mandagus, tačiau namuose jis Gretai dėl visko priekaištaudavo. Aš buvau laikoma „sava“, todėl Karolis priekaištaudavo Gretai ir man girdint“, – pareigūnams tvirtino Dainora.
Šeimos draugė Eglė V. pareigūnams tvirtino, jog K. Rudžionis neleisdavo savo žmonai su niekuo bendrauti, be jo išeiti iš namų – kai tik kur nors pakviesdavo atvykti, Gretai prasidėdavo „negalavimai“, ji atsisakydavo, teigdama, kad skauda galvą.
„Prisimenu, kad nuo tada, kai jiedu išsikraustė iš Dianos namų, nebuvo nė vieno mėnesio, kai Greta neišeitų iš namų ir neatvyktų pas savo mamą dėl to, kad jie su Karoliu susipyko arba Karolis prieš ją smurtavo“, – teigė Eglė V.
Šiai liudininkei įstrigo Gretos R. pokalbis telefonu su vyru, kuomet sodyboje buvo švenčiamas jos motinos Dianos K. gimtadienis – šventėje nedalyvavęs Karolis pareiškė žmonai: „Aš vis tiek tavęs nepaleisiu“. Tuo momentu Eglė V. buvo šalia ir jo žodžius girdėjo.
Diana K. mirė 2023 metų rugpjūtį, o jos dukra buvo nužudyta nepraėjus metams, 2024 metų gegužės pradžioje.
Sumenkinta žmogaus gyvybė
Prašydamas sugriežtinti bausmę, prokuroras V. Gataveckas savo skunde Apeliaciniam teismui akcentavo esminius dalykus.
Pasak valstybės kaltinimą palaikiusio pareigūno, Karolio R. asmenybė yra neigiamai charakterizuojama, o pirmos instancijos (Kauno apygardos) teismas, 2025 metų balandžio 24-osios nuosprendyje visiškai nepagrindė savo sprendimo.
Žudikui paskirta bausmė – aiškiai per švelni, neproporcinga jo padaryto nusikaltimo sunkumui, nusikalstamų veiksmų apimčiai. Be to, jis veikė pavojingiausia kaltės forma – tiesiogine tyčia.
Nors Karolis R. praeityje neteistas, tačiau yra net du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės smurtinėse bylose, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.
Prokuroro tvirtinimu, švelnus baudžiamumas smurtautojui nėra efektyvus, neskatina permąstyti savo poelgių.
V. Gatavecko vertinimu, Karoliui R. paskirta pati švelniausia Baudžiamojo kodekso straipsnyje už šeimos nario nužudymą numatyta bausmė sumenkino įstatymo itin saugomą vertybę – žmogaus gyvybę.
Skunde pabrėžiama, kad Kauno apygardos teismas pažeidė bausmių skyrimo taisykles, o teisingumo principas reikalauja užtikrinti, jog nebūtų formuojamos nebaudžiamo, nepagarbos įstatymui nuotaikos.
Teismas tarsi švelnino padėtį
Tuo tarpu Kauno, o vėliau – ir Vilniaus teisėjai žudiko atžvilgiu laikėsi gerokai švelnesnio požiūrio.
Kauno apygardos teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į praeities smurtinius veiksmus, Karolio R. įvykdyta žmogžudystė „nebuvo visiškai atsitiktinio pobūdžio“ – jis turi polinkį nevaldyti emocijų, susijusių su smurtiniu elgesiu.
Tuo pačiu teismo kolegija, tarsi švelnindama padėtį, pareiškė, jog nusikaltimas buvo ne iš anksto apgalvotas, o spontaniškas, įvykdytas susijaudinus dėl žmonos ištartų žodžių, jog ji norinti skirtis, o jis „viską praras“. Tiesa, ši sutuoktiniui priskiriama frazė tėra kaltinamojo versija – ką jiedu vienas kitam iš tikrųjų kalbėjo prieš pat mirtiną išpuolį, be Karolio R. daugiau jau niekas nepatvirtins.
Toliau Kauno teisėjai aiškina, jog „panaudoto smurto intensyvumas nebuvo didelis, apsiribota vienu kaklo paspaudimu“.
Taip pat nurodoma, kad anksčiau Karolis R. nebuvo teistas, o nuo paskutinio smurtinio atvejo, kuomet jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, praėjo daugiau nei 4 metai, be to, vyriškis atlygino dalį neturtinės žalos, pats iškvietė pagalbos tarnybas, pripažino kaltę, nevengė atsakomybės ir „nuoširdžiai gailėjosi“ dėl savo veiksmų.
Kauno apygardos teismo kolegija skyriuje „Bausmės skyrimo motyvai“ nurodė, jog teisiamasis „šiuo metu yra našlys, niekur nedirba“.
Išdėstę savo motyvus, Kauno teisėjai skyrė žudikui minimalią bausmę. Aukos artimieji buvo pateikę Karoliui R. bendro 620 tūkst. eurų dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ši suma buvo sumažinta iki 103 tūkst. eurų.
Iš tikrųjų kaunietis po šiurpaus nusikaltimo pagalbą iškvietė ne iš karto – prokuratūros duomenimis, prieš tai jis nuvyko pas savo tėvus.
Bausmės skyrimo motyvuose net neužsimenama apie liudininkų parodymus, jog Greta R. nuolat patirdavo sutuoktinio fizinį ir psichologinį smurtą, nors ne vienas jų per apklausas vardijo sukrečiančius epizodus.
Vaikai tapo žudiko skydu?
Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog žemesnės instancijos teisėjų sprendimas yra pagrįstas, atmesdamas prokuratūros ir Gretos R. tėvo skundus.
Apeliacinio teismo kolegija, vadovaujama teisėjos V. Liudvinavičienės, savo nutarties skyriuje „Išvados ir argumentai“ pareiškė, jog „nuteistojo ilgalaikis laisvės atėmimas neabejotinai daro žalą jo vaikams“, kurie dabar „yra priversti augti ne tik be motinos, bet ir be pastovaus tėvo buvimo šalia“.
Todėl minimali bausmė tėvui už itin žiaurų, negrįžtamą pasekmes sukėlusį nusikaltimą, kolegijos nuomone, pasitarnaus vaikų, kurių mamos gyvybę jis atėmė, gerovei.
Susidaro įspūdis, kad vaikai, išgyvenantys didžiulį skausmą dėl motinos netekimo, žudikui tapo skydu, prisidėjusiu prie itin švelnios bausmės paskyrimo.
Šį verdiktą, nustebinusį ir prokuratūrą, ir velionės artimuosius, dar galima apskųsti Aukščiausiajam teismui.