Naktį iš antradienio į trečiadienį, tuoj po vidurnakčio, nelegalios migracijos kontrolę vykdantys VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai, Kovų kaime (Kalvarijos sav.), už 2 km nuo valstybės sienos su Lenkija, sustabdė patikrinti automobilį „Chrysler Grand Voyager“. Miniveną su suomiškais valstybinio numerio ženklais vairavo 51-erių druskininkietis. Automobilis buvo pilnas: kartu su vairuotoju važiavo šeši svetimšaliai.
Nė vienas užsieniečių neturėjo dokumentų, patvirtinančių asmens tapatybę bei pilietybę, juo labiau – suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvoje ar kitoje Šengeno erdvės valstybėje. Keleiviai pasieniečiams pateikė Latvijos užsieniečių registracijos centro (URC) pažymėjimus, išduotus 21–36-erių Bangladešo piliečiams. Visi šie jauni vyrai oficialiai yra prieglobsčio Latvijoje prašytojai. Kol sprendimas dėl prieglobsčio nepriimtas, migrantai neturi teisės išvykti iš Latvijos teritorijos. Ant Latvijos URC pažymėjimų latvių ir anglų kalbomis nurodyta, kad kelionėms jie negalioja.
Pirminiais duomenimis, sulaikyti migrantai iš Bangladešo atskrido į Baltarusiją. Iš ten, padedant vedliui, neteisėtai kirto valstybės sieną ir atsidūrė Latvijoje, kur buvo sulaikyti ir pasiprašė prieglobsčio. Lietuviui vairuotojui padedant, šie atėjūnai tikėjosi pasiekti Vokietiją. Tyrimo duomenimis, trys iš šešių sulaikytų migrantų iš Latvijos sprunka jau ne pirmąsyk.
Migrantus gabenęs druskininkietis atsidūrė pasienio užkardos laikino sulaikymo patalpoje. Bangladešo piliečiai buvo apgyvendinti viename iš pasienio rinktinės padalinių. Vėliau, kaip įprasta tokiais atvejais, atlikus visas reikalingas procedūras, pasieniečiai juos perduos savo kolegoms latviams.
Dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną iš savanaudiškų paskatų VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Migrantus gabenęs druskininkietis po apklausos buvo paleistas, skyrus jam kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Tokia schema, kai į ES besibraunantys neteisėti migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus tokias procedūras ieško progų sprukti į Vakarų Europą, yra dažnai jų naudojama. Latvija ir Lietuva neteisėtų migrantų planuose tėra tranzitinės valstybės.
Tokie užsieniečiai, neteisėtai patekę į Latviją, neretai grupėmis nuo kelių iki keliolikos žmonių iš jos toliau į Vakarus vyksta ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis, bet apsirūpinę svetimais arba klastotais kelionės dokumentais keliauja ir maršrutiniais autobusais, traukiniais ar pavežėjų automobiliais.
Dalis atėjūnų, kuriuos pasienyje su Baltarusija sulaiko Latvijos pasieniečiai, ten pasiprašo prieglobsčio. Tačiau prasidėjus prašymų nagrinėjimo procedūroms, sprendimų nelaukia. Suplanavę iš anksto, jie neteisėtai sprunka iš Latvijos ir mėgina per Lietuvą bei Lenkiją nuvykti į Vakarų Europos valstybes, dažniausiai Vokietiją.
Vadinamu latviškuoju keliu vykusius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai grąžina kolegoms latviams.
2025 m. gerokai suintensyvėjus neteisėtai migracijai iš Baltarusijos į Latviją, suaktyvėjo ir neteisėta antrinė migracija į Lietuvą. Pernai pasieniečiai sulaikė 1 288 iš Latvijos gabentus arba savarankiškai vykusius neteisėtus migrantus – kone pustrečio karto daugiau nei 2024 m. (540).
Daugiausia buvo sulaikyta Somalio (459) ir Afganistano (162) piliečių.
2025 m. dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną VSAT pareigūnai pradėjo 85 ikiteisminius tyrimus, sulaikė 101 gabentoją. Absoliučioje daugumoje atvejų užsieniečiai buvo neteisėtai gabenti iš Latvijos.