Bylos duomenimis, G. Vieržbickas 2025 m. pavasarį įvykdė du žiaurius smurto išpuolius prieš savo šeimos narę – sugyventinę. Pirmojo incidento metu nuteistasis tyčia sudavė moteriai smūgius į veidą bei ją smaugė. Antras smurto protrūkis įvyko po mėnesio – moteris buvo mušama, spardoma, o jai nugriuvus – trypiamas jos kūnas. Nukentėjusiajai buvo sulaužyti šonkauliai, pažeisti plaučiai, nustatytos muštinės žaizdos galvoje.
Be smurtinių nusikaltimų, G. Vieržbickas nuteistas ir už tai, kad nepaisydamas anksčiau teismo skirto draudimo vairuoti automobilį 5 metus, sėdo prie vairo neblaivus.
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2025 m. gruodžio 2 d. pripažino jį kaltu pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius. Subendrinus bausmes ir pritaikius įstatymo numatytą sumažinimą vienu trečdaliu, jam skirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat iš nuteistojo priteista 666,03 eurų turtinei žalai atlyginti Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
Nuteistasis G. Vieržbickas apeliaciniame skunde prašė sušvelninti bausmę, motyvuodamas tuo, kad su nukentėjusiąja susitaikė, ji pretenzijų neturi, o jis pats gailisi ir nori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Tačiau Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija šiuos argumentus atmetė.
Teismas pabrėžė, kad nuteistasis yra recidyvistas – jis naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą. G. Vieržbicko nusikalstamo elgesio istorija yra ilga: vyras teisiamas jau dvyliktą kartą, o ankstesnės švelnesnės bausmės bei laisvės apribojimai teigiamų rezultatų nedavė.
„Nukentėjusiosios atleidimas ar pretenzijų neturėjimas nepašalina nuteistojo atsakomybės, nes daromos nusikalstamos veikos prieš tą patį asmenį sistemingai sunkėjo, o tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir jo nenorą keisti gyvenimo būdą,“ – pažymėjo teisėjų kolegija.
Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.