Pirmosios instancijos teismas šį kaltinimą pripažino pagrįstu, ūkininkę pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir ją dėl šio kaltinimo išteisino.
Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais – nusikalstamą veiką iš BK 132 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 132 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog ūkininkės veikoje nėra nusikalstamos veikos (BK 132 straipsnio 3 dalies) požymių, neįvertinęs galimybės perkvalifikuoti veiką pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ūkininkei priklausančių gyvulių, iš kurių vienas buvo agresyvus ir kėlė pavojų, laikymas elektriniu aptvaru aptvertoje ganykloje nebuvo tinkama, saugi ir pakankama priemonė, apsauganti nuo to, kad jie nekontroliuojamai nepatektų į kitas teritorijas ir nesukeltų žalos.
Ūkininkei buvo žinoma apie jos laikomo jaučio agresyvumą ir apie naudojamos priemonės (elektrinio aptvaro) nepakankamumą užtikrinant, kad gyvūnai neišeitų už ganyklos ribų, nes tai nebuvo pirmas kartas, kai jai priklausantys gyvuliai buvo ištrūkę iš saugomos teritorijos ir padarę žalos.
Nesiėmus efektyvių priemonių gyvūnų laikytojams keliamiems reikalavimams užtikrinti, nuolat kilo rizika, kad agresyvus stambus gyvūnas gali pabėgti ir užpulti žmogų. Į šią ganėtinai akivaizdžią riziką ūkininkė tinkamai nereagavo ir rizika nebuvo pašalinta. Būtent tai, o ne paties nukentėjusiojo elgesys ar kitos galimos nelaimingai susiklosčiusios aplinkybės pavojingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad būtent ūkininkės neveikimas buvo būtina sąlyga ir esminė nelaimingo atsitikimo priežastis.
Nors ūkininkė ir nenumatė, kad dėl jos nepakankamų pastangų užtikrinant gyvūnų laikytojams keliamus reikalavimus gali įvykti būtent toks mirtinas įvykis, bet pagal veikos aplinkybes (žinojo apie laikomą agresyvų veršį, anksčiau panašus įvykis buvo nutikęs) ir turimą didelę ūkininkavimo laikant gyvūnus patirtį ji galėjo ir turėjo tai numatyti.
Kasacinis teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 132 straipsnio 1 dalį ir paskyrė nuteistajai 60 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidėdamas 6 mėnesiams, įpareigodamas nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.