Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.
Vasario 12-ąją sostinės pareigūnai gavo pranešimą, kad vilnietė galimai tapo sukčių auka. Moteriai būnant namuose suskambo telefonas – skambino rusakalbis vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu.
Jis aiškino, kad esą šiuo metu namuose leidžiama laikyti ne daugiau nei 1 000 eurų grynųjų pinigų, o jei suma didesnė – namuose gali būti atlikta krata. Tariamas pareigūnas nurodė visus turimus grynuosius pinigus perduoti atvyksiančiam „kurjeriui“.
Papasakojo, kaip skambučių centras Ukrainoje apgaudinėjo žmones: išsiskyrė specialia taktika
Nesitikėdama apgaulės ir patikėjusi tariamo policininko žodžiais, vilnietė tariamam kurjeriui atidavė daugiau nei 20 000 eurų.
Sukčiai suprato, kad jų planas „suveikė“, todėl netrukus jai paskambino dar kartą.
Susiję straipsniai
Šįkart – banko darbuotoju prisistatęs vyras. Jis aiškino, kad būtina skubiai išgryninti sąskaitose esančius pinigus ir perduoti juos „patikrinimui“.
Buvo kuriama legenda apie neva demaskuojamą nesąžiningą banko darbuotoją ir prašoma „padėti tyrimui“. Toliau vykdydama sukčių nurodymus, nukentėjusioji, tyrimo duomenimis, neteko daugiau kaip 120 000 eurų.
Sostinės kriminalistai netrukus nustatė asmenį, įtariamą sisteminiais sukčiavimais, ir jį sulaikė.
Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d.
Teismas, įvertinęs įtariamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei galimai vykdytų nusikaltimų sistemiškumą, paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę – 2 mėnesių suėmimą.
Policijos pareigūnai ir toliau analizuoja bei sistemina surinktus duomenis apie galimai šio asmens padarytas nusikalstamas veikas. Artimiausiu metu įtariamajam bus įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl daugiau nei 10 nusikalstamų veikų.
Pareigūnai neatmeta, kad sulaikytasis veikė ne vienas. Įtariama, jog jis galėjo turėti bendrininkų ir įvykdyti daugiau panašių nusikalstamų veikų ne tik Vilniuje.
Policijos pareigūnai ragina gyventojus būti budriems, nes sukčiai kaskart tampa vis išradingesni ir negailestingi – kasmet iš gyventojų išviliojami milijonai eurų. Būtent sukčiavimas – viena sparčiausiai plintančių nusikalstamų veikų formų, ypač elektroninėje erdvėje.
Nusikaltėliai nuolat tobulina savo metodus, kuria įtikinamas „legendų“ versijas, pritaiko jas gyvenimiškoms situacijoms, išnaudoja žmonių pasitikėjimą, baimę ar skubos jausmą.
Todėl visuomenės informavimas ir prevencija išlieka viena svarbiausių priemonių mažinant finansinius nuostolius.
Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį į dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo būdus:
Telefoniniai sukčiavimai
Skambinantieji prisistato banko, policijos, telekomunikacijų bendrovės ar net artimojo vardu. Teigiama, kad sąskaitai ar asmens duomenims gresia pavojus, ir skubiai prašoma pateikti prisijungimo kodus ar pervesti pinigus.
El. laiškų ar SMS sukčiavimai (phishingas)
Gaunami pranešimai, atrodantys kaip oficialūs bankų ar valstybinių institucijų laiškai. Juose pateikiamos nuorodos į suklastotas svetaines, kur prašoma suvesti prisijungimo ar mokėjimo kortelės duomenis.
Investiciniai sukčiavimai
Siūloma investuoti į kriptovaliutas ar akcijas, žadant greitą ir pelningą grąžą.
Romantiniai sukčiavimai
Per pažinčių platformas užmezgamas emocinis ryšys, o vėliau prašoma finansinės pagalbos dėl tariamos nelaimės.
Sukčiavimai apsiperkant internetu
Kuriamos fiktyvios elektroninės parduotuvės, siūlančios prekes už neįprastai mažą kainą. Gavus pavedimą, prekės nepristatomos, o pardavėjas dingsta.
Budrumas šiandien – tai apsauga rytoj. Kaip apsisaugoti?
– Neatskleiskite internetinės bankininkystės ar mokėjimo kortelės duomenų tretiesiems asmenims.
– Prieš atlikdami didesnį pavedimą pasitarkite su artimaisiais.
– Reguliariai atnaujinkite slaptažodžius ir naudokite skirtingus slaptažodžius skirtingoms paskyroms.
– Įtarimą turėtų kelti skambučiai rusų kalba – dažnai taip veikia nusikalstamos grupuotės, taikydamos į Lietuvos gyventojus siekiant įgyti asmenų pasitikėjimą ir išvengiant kalbinio barjero.
– Valstybės institucijų atstovai su gyventojais bendrauja lietuvių kalba – tai vienas iš svarbių požymių, padedančių atskirti tikrą institucijos darbuotoją nuo sukčiaus.
– Jei pokalbio metu daromas spaudimas veikti skubiai – tai vienas sukčiavimo signalų.