Baudžiamosios bylos Lietuvoje ir Lenkijoje jau perduotos nagrinėti teismuose, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Vilniaus apygardos teismui perduotojoje byloje kaltinimai pareikšti penkiems vyrams, jie yra Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos piliečiai.
Tai spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė generalinės prokurorės pavaduotojas Artūras Urbelis.
„Trims kaltinamiesiems yra taikomas suėmimas, vienam yra taikoma apykojė ir piniginis užstatas, o vienam – piniginis užstatas“, – sakė prokuroras A. Urbelis.
5 žmonėms pateikti kaltinamai organizavus ir planavus įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Jie buvo sulaikyti Lietuvos ir kitų valstybių teritorijose.
„Noriu pasakyti, kad keletas asmenų bendradarbiavo su tyrimu, jie atleisti nuo atsakomybės“, – sakė A. Urbelis.
Už teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimą ir veiklą Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 metų iki gyvos galvos, o už teroro aktą – laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų.
Susiję straipsniai
Ši baudžiamoji byla atskirta nuo didelės apimties sudėtingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamo tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse.
Teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 49 tomai.
Organizatoriai gyvena Rusijoje
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas per spaudos konferenciją sakė, kad minėtų nusikaltimų organizatoriai yra Rusijoje ir Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiami.
Pasak jo, teismui perduoti tik sumanymo tiesioginiai vykdytojai, užduočių tarpininkai.
„Kelionės ir pragyvenimo visos išlaidos buvo kompensuojamos, už užduočių vykdymą buvo mokamas tam tikras atlygis, jis neženklus – siekė šimtus eurų, ne tūkstančiai, čia ne sumos, kurios galėtų šokiruoti. Atliko tam tikrus veiksmus, remdamiesi savo tam tikrais socialiniais ryšiais, pažintimis. Dalis asmenų buvo pažeidžiami dėl santykių su darbinėmis pajamomis, buvo tokiu būdu užverbuoti“, – sakė prokuroras A. Urbelis.
Dalis žmonių siejami su buvusia tarnyba Rusijos armijoje, jie buvo jos karininkai.
„Buvusios tarnybos santykiai, kaip ir motyvacija kažką padėti“, – teigė generalinės prokurorės pavaduotojas.
Dėl „Ikea“ padegimo kaltinimai pareikšti nepilnamečiui: veikė kartu su Rusija ir siekė destabilizuoti valstybės struktūras
S. Briginas sakė, kad kai kurių kaltinamųjų motyvai ir pažiūros yra aiškios – vienas žmogus, kurio paieška dabar paskelbta, yra nusifotografavęs Rusijos vėliavos fone, su Georgijaus juostelės ir Z simbolika.
„Pati nuotrauka parodo, kokia ideologija“, – sakė S. Briginas.
Siuntos gabentos vilkikais ir lėktuvais
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė 4 siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.
Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą.
Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu.
Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.
Atsižvelgiant į tai, kad teroro aktai buvo vykdyti skirtingose valstybėse ir itin pavojingu būdu, galinčiu sukelti labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes, Eurojuste buvo įkurta ir koordinuojama jungtinė tyrimo grupė, kurią sudarė Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai ir Jungtinės Karalystė. Tyrimo metu įvairią pagalbą tyrėjams teikė Estijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pareigūnai bei Europolas.
Kaip teigia Lietuvos policija ir prokuratūra, aktyviai vykęs tarptautinis bendradarbiavimas, kurio metu buvo nuolat derinami nacionalinių tyrimų veiksmai, keičiamasi duomenimis ir tikrinamos atskirų atvejų sąsajos, leido nustatyti, kad du bandomieji siuntiniai buvo išsiųsti ir į Jungtines Amerikos Valstijas bei Kanadą ir padėjo tyrėjams aptikti dar du tokius pat siuntinius į šias šalis Amsterdame.
Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytus nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo asmenys, siejami ir turintys ryšių su Rusijos Federacijos karinėmis-žvalgybos tarnybomis.
Nustatyta, kad minėti žmonės veikė labai suderintai, laikydamiesi itin griežtos konspiracijos, išskaidydami atskiras užduotis, tokias kaip siuntų ir padegamųjų medžiagų gabenimas, jų perdavimas kitiems, slėpimas specialiai parengtose slėptuvėse ar kitose vietose, padegamųjų užtaisų aktyvavimas bei kitas, ir pavesdami jas atlikti skirtingiems, dažniausiai – tarpusavyje nesusijusiems, vykdytojams ir jų grandinėms.
Tyrimo duomenimis, organizuojant ir rengiantis įvykdyti teroro aktus, atskiroms užduotims buvo pasitelkiami Rusijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Ukrainos piliečiai, dažniausiai – socialiai pažeidžiami žmonės, kurie tuo tikslu buvo ieškomi pasinaudojant pažintimis, verbuojant ir palaikant ryšį per „Telegram“ programą bei siūlant atlygį ir atsiskaitant kriptovaliuta.
Tyrėjai nustatė, kad didelio padegamojo poveikio savadarbiai sprogstamieji-padegamieji užtaisai buvo valdomi elektroniniais laikmačiais, paslėptais masažinėse (vibro) pagalvėlėse, o papildomi degiųjų medžiagų mišiniai, skirti sustiprinti padegamąjį poveikį – higienos ir kosmetikos priemonių tūtelėse.
Sprogstamajam-padegamajam poveikiui naudota pramoniniams bei kariniams tikslams naudojama medžiaga – termitas, pasižymintis itin aukšta degimo temperatūra.
Tyrimo metu Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje buvo atlikta daugiau nei 30 kratų.
Atliekant kompleksinius tyrimo veiksmus iš neteisėtos apyvartos taip pat buvo išimtos sprogstamosios medžiagos, kurios buvo parengtos panaudoti, o taip pat ir jų detonatoriai. Dalis rastų sprogstamųjų užtaisų buvo pagaminti taip, kad sprogimo efektas būtų stipresnis tam tikra kryptimi.
Sprogstamųjų medžiagų gamybai naudotas heksogenas. Iš neteisėtos apyvartos išimtų sprogstamųjų užtaisų bendra sprogstamoji galia pagal trotilo ekvivalentą siekia daugiau kaip 6 kg. Remiantis turimais duomenimis, kaip įtariama, iš neteisėtos apyvartos išimti sprogstamieji užtaisai galėjo būti panaudoti kitų teroro aktų planavimui ir įgyvendinimui.
Pareigūnai pažymi, kad keli šių nusikaltimų įvykdymo koordinatoriai taip pat yra siejami su bandymu įvykdyti teroro aktą 2024 m. gegužės 9 d. Vilniuje, kuomet buvo padegtas prekybos centras „IKEA“.
Per tyrimą nustatyti 22 susiję žmonės
Tarptautinis institucijų bendradarbiavimas prasidėjo po to, kai keli siuntiniai 2024 m. vasarą užsiliepsnojo Vokietijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, dėl ko siuntų gabenimo bendrovėms buvo padaryta žala.
Šio išskirtinio tyrimo metu buvo nustatyti iš viso 22 žmonės, kurie, kaip manoma, veikė Rusijos Federacijos žvalgybos struktūrų interesais ir naudai.
2024 m. liepą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją buvo išsiųsti keturi siuntiniai. Oro transportu jie pateko į rūšiavimo centrą Vokietijoje, kur buvo paskirstyti tolesniam gabenimui. Vienas iš jų užsiliepsnojo Leipcigo oro uoste, prieš pat pakrovimą į lėktuvą.
Antrasis užsidegė sandėlyje Jungtinėje Karalystėje. Į Lenkiją atgabentas siuntinys užsiliepsnojo jį vežusiame vilkike, o ketvirtas siuntinys buvo perimtas dar nesugadintas, tad jį ištyrus buvo nustatytas įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas. Tyrėjai taip pat nustatė, kad į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą buvo siųsti ir du bandomieji siuntiniai, o dar du tokius siuntinius, turėjusius pasiekti šias šalis, aptiko Amsterdame.
„Po šių įvykių, atsižvelgus į realų pavojų ir galimų naujų incidentų riziką, buvo itin svarbu užtikrinti sklandų ir greitą skirtingų šalių bendradarbiavimą, todėl Eurojustas inicijavo ir užtikrino jungtinės tyrimo grupės veiklą, kurioje dirbo Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai. Pagalbą susijusioms šalims tyrimų metu teikė ir Europolas“, – rašoma Eurojusto pranešime.
Tyrimo metu buvo išaiškinta šių nusikalstamų veikų organizavimo schema. Verbavimas vyko per internetines susirašinėjimo platformas, o užduotys išskaidomos taip, kad dalis vykdytojų negalėtų žinoti tikrojo veiksmų tikslo. Už atliktas užduotis dažnai buvo atsiskaitoma kriptovaliutomis. Dauguma nustatytų įtariamųjų – žmonės, gyvenantys Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje sudėtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis.
Eurojusto būstinėje organizuotų koordinacinių pasitarimų metu buvo derinami veiksmai nacionaliniuose tyrimuose, keičiamasi duomenimis, tikrinamos galimos sąsajos su kitais padegimais rengiant bylas perduoti į teismą. Tikimasi, kad Lietuvoje ir Lenkijoje teismui perduotų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procesai prasidės šiais metais. Eurojustas ir toliau užtikrins visą būtiną pagalbą koordinuojant nacionalinius tyrimus.