Nuteistojo ir jo advokato skundą dabar nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas Vilniuje.
Skundą parašęs advokatas Vytautas Sirvydis siekia, kad H. Daktarui būtų nustatyta 5 metų terminuota laisvės atėmimo bausmė. Advokatas teismui skundžiasi, kad anksčiau teikimą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas neskyrė jokio dėmesio nuteistojo amžiui ir sveikatai, jo socialiniams ryšiams su artimaisiais, jo sielovadinei veiklai, domėjimuisi Biblija.
Gynėjo manymu, Lietuvos teismai nepaiso Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) rekomendacijų dėl įkalintų iki gyvos galvos, priima formalias ir deklaratyvias nutartis.
Susiję straipsniai
„Anksčiau buvo rašoma, kad nesumokėti civiliniai ieškiniai, dabar jie visiškai padengti. Aš peržiūrėjau pastarojo meto Lietuvos apeliacinio teismo nutartis tokio pobūdžio bylose – per metus netenkintas nė vienas prašymas“, – Eltai sakė advokatas Vytautas Sirvydis.
Jis mano, kad nuolat ieškoma įvairių priežasčių netenkinti prašymų dėl terminuotos bausmės paskyrimo nuteistiesiems iki gyvos galvos.
„Priekaištaujama, kad neprisipažįsta. Tada, kai prisipažįsta, teismas rašo, kad nenuoširdžiai prisipažino“, – teigė advokatas.
Vienas iki gyvos galvos įkalintas vyras buvo paleistas pirmosios instancijos teismo sprendimu, prokuratūra jo neskundė.
V. Sirvydis nepagrįstais vadina ir teismų argumentus, esą H. Daktaras nesigaili dėl savo įvykdytų nusikaltimų, jam nesvetima subkultūra.
„Kokia gali būti subkultūra? Daktaras nuo pat pradžių visą laiką ieškojo darbo ir dirbo, jeigu asmuo dirba, vadinasi, jis subkultūros nepalaiko“, – mano advokatas.
Vasario 18 dieną kalėjimo viršininko teikimo netenkinusi Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija akcentavo vis dar netinkamą H. Daktarą požiūrį į jo įvykdytus nusikaltimus, taip pat kaltės neigimą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, vertinimą esą skirta per griežta bausmė ir išskirtinai teigiamą požiūrį į save, tam tikrus nusikalstamo pasaulio subkultūrai būdingus mąstymo elementus. Nors nuteistojo grėsmė mažėja, H. Daktarui gyvenant visuomenėje, pagal psichologų vertinimą, grėsmė jai išlieka vidutinė.
Tuo metu, advokato teigimu, EŽTT vertinimu, asmuo negali būti verčiamas prisipažinti.
68 metų H. Daktaras dabar bausmę atlieka Pravieniškių 2-ajame kalėjime, kur kali nuo 2018 m.
Lietuvoje galioja įstatymo norma, kad iki gyvos galvos nuteisti asmenys, praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų. Teikimus dėl tokių nuteistųjų bausmės švelninimo kasmet teikia kalėjimai, kuriuose šie nuteistieji atlieka nuosprendžiu paskirtą bausmę. Dėl terminuotos bausmės H. Daktarui į teismą kreipėsi kalėjimo vadovas.
H. Daktaras anksčiau teisme sakė, kad, priimant sprendimą dėl terminuotos bausmės jam skyrimo, visuomenėje gali būti jaučiama įtampa. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad teismas sprendžia ne dėl jo lygtinio paleidimo, o dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės nustatymo.
ELTA primena, kad Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad 1993–2000 metais veikė vienvaldžio lyderio H. Daktaro vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas, kurio dalyviai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose (nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kt.).
„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo jo gyvenimo būdas. H. Daktaras labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas“, – paskelbė teismas.
Kaunietis H. Daktaras Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams vykdyti.
Kartu su juo buvo nuteisti dar keliolika organizuoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių.
Galutinis nuosprendis H. Daktaro byloje buvo paskelbtas 2016 m. balandį, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė H. Daktaro kasacinį skundą.