Vilniaus apskrityje išdegė 32 ha, Alytaus ir Marijampolės – po 3 ha, Kauno – 0,62 ha atvirųjų teritorijų. Daugiausia žolės gaisrų šiemet kilo kovo 14 d. (29 gaisrai) ir kovo 15 d. (19 gaisrų).
Kovo 14 d. Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Vaivadiškių kaime, 20 m nuo namų liepsnojo 5 ha žolės. Kovo 15 d. Vilniaus rajone, Kalvelių seniūnijoje, Šumsko miestelyje išdegė 4,5 ha pievos.
Siekdami sumažinti žolės gaisrų skaičių ir sutramdyti pernykštės žolės padegėjus, šalies valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai atvirosiose teritorijose kovo – gegužės mėnesiais rengia prevencinę akciją „Nedegink žolės!“. Jos metu pareigūnai važinėja po gyvenvietes, atvirąsias teritorijas, stebi jas dronais, dalyvauja reiduose kartu su miškininkais bei aplinkos apsaugos darbuotojais, informuoja visuomenę apie gaisrų atvirosiose teritorijose padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą.
Susiję straipsniai
Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad padegus žolę sparčiai plintanti ugnis kasmet supleškina dešimtis namų, kartais šie gaisrai nusineša ir žmonių gyvybes.
Baudos už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą: priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų.
Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2300 eurų.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.