Apie tai naujienų portalą Lrytas informavo Apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Venta Valčackienė.
Teisėjų nuomone, kruvinais nusikaltimais pagarsėjusiam mafiozui skirti terminuotą bausmę šiuo metu nėra tikslinga.
H. Daktaras advokatas kaip vieną argumentų buvo nurodęs priteistos žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, tačiau teismų šis faktas neįtikino.
Iki gyvos galvos įkalintam Henrikui Daktarui – pusės milijono eurų ieškinys
Prašymus dėl terminuotos bausmės skyrimo įkalintieji iki gyvos galvos gali teikti kiekvienais metais – šis Kauno nusikalstamo pasaulio šulas nesėkmingai veržiasi nuo pat 2019-ųjų.
2025 metais svarstant klausimą dėl bausmės sušvelninimo, ilgą laiką neigęs savo kaltę H. Daktaras ją jau pripažino – veikiausiai siekdamas, jog tai padės jam nusikratyti belangės iki gyvenimo pabaigos. Tačiau prisipažinimas jam gelbėjimo ratu taip pat netapo – tąsyk teismas pareiškė, jog „toks nuteistojo elgesys suteikia pagrindą manyti, kad jis yra nenuoširdus ir sako tai, kas yra jam teisiškai naudinga“.
Susiję straipsniai
Teismas pateikė savo argumentus
Po šiandieninio sprendimo Apeliacinio teismo atstovė V. Valčackienė išplatino tokio turinio pranešimą:
„H. Daktaras yra atlikęs privalomą 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kurią atlikus nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista švelnesne terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau tik šio formalaus pagrindo nepakanka, kad griežčiausia bausmė būtų pakeista – turi būti įvertintas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslų pasiekimas ir jos poveikis nuteistajam, nusikalstamo elgesio ateityje rizika, padarytos žalos atlyginimas.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta įstatymų leidėjo visų įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą H. Daktarui paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. Daktaras įvykdė visas individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones ir neabejotinai stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme, tačiau šie jo elgesio pokyčiai užfiksuoti tik pastaruoju metu. Jam taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis, todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog elgesio pokyčiai yra pakankami ir stabilūs, kad būtų galima daryti išvadą apie jo pasirengimą integruotis į visuomenę, nekeliant jai pavojaus.
Be to, H. Daktaro dviprasmiškas požiūris į nusikalstamą elgesį ir į nukentėjusiesiems sukeltus padarinius (ir gailintis dėl savo elgesio, ir abejojant teismo nuosprendžiu), pasitaikančios impulsyvaus elgesio apraiškos nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad atlikęs bausmę H. Daktaras savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis“.
Laisvė horizonte nešmėkšteli
Daug kartų teistas Kauno mafijos šulas pirmą kartą kalėjime atsidūrė būdamas 19 metų, o bendras jo „stažas“ įkalinimo įstaigose – apie 30 metų.
Pagal pakeistus įstatymus iki gyvos galvos nuteisti asmenys, praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų.
Teismai įkalinimo įstaigų teikimus dėl bausmės H. Daktarui sušvelninimo atmesdavo ir anksčiau konstatuodami, jog kad mafijos vadeiva tebėra pavojingas visuomenei.
Nuosprendžiai – ir sėbrams
Dėl paskutinių nusikaltimų už grotų H.Daktaras atsidūrė 2009 metais.
Belangėje iki gyvos galvos jis atsidūrė už kito Kauno mafiozo, Rimanto Ganusausko-Mongolo nužudymą ir kitus žiaurius nusikaltimus.
Henytė vadovavo ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kuris vykdė žmogžudystes, plėšimus, užsiėmė reketu.
Klaipėdos apygardos teismas 2013 metų birželio 14 dieną už vadovavimą organizuotam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, žmogžudystę ir kitus nusikaltimus nusprendė įkalinti H. Daktarą iki gyvos galvos.
Be Henytės, šioje byloje nuosprendžius išgirdo dar keliolika įvairias pakopas mafijos hierarchijoje užimančių asmenų.
Iš anksto iškasė duobę
R.Ganusauskas-Mongolas buvo nužudytas dar 1993 metų gruodžio 25 dieną.
Susidorojimą su R.Ganusausku suplanavo H.Daktaras, niršdamas, kad Mongolas atsiskyrė nuo gaujos ir nenori dalytis pelnu. Henytė įtarė, kad R.Ganusauskas yra susijęs su 1993 m. spalį surengtomis žudynėmis Kauno restorane „Vilija“, kurių metu buvo pasikėsinta ir į H.Daktarą.
1993 m. gruodžio 25 d. H. Daktaras, Egidijus Abarius-Goga ir jų sėbrai rado Mongolą name, kuriame jis slėpėsi, ir nuvežė į mišką, kur buvo iš anksto iškasę duobę.
E. Abarius nukreipė pistoletą R. Ganusauskui į galvą, bet ginklas užsikirto, tada ginklą stvėrė H. Daktaras – auka krito nuo dviejų šūvių.
Mongolo kūnas iki šiol nerastas. H. Daktaras tikino, kad R.Ganusauskas neva yra gyvas ir slapstosi užsienyje, tačiau šie žodžiai nepasitvirtino.