Kaip pranešė Policijos departamentas, kovo 25 d. į Klaipėdos apskrities VPK kreipėsi moteris (gimusi 1941 m.), kuri pareiškė, kad kovo 24 d. apie 11 val. Klaipėdoje, ją užkalbino nepažįstama rusakalbė moteris, kuri prisistačiusi jos dukterėčia ir teigdama, kad giminaitė susilaužė koją, moterį palydėjo į namus ir apgaulės būdu išviliojo 16 000 eurų.
Kovo 25 d. į Vilniaus m. 2 PK kreipėsi moteris (gimusi 1960 m.), kuri pareiškė, kad kovo 3 d. apie 10 val. Vilniaus r., būnant namuose, jai paskambino nepažįstami žmonės (bendravo lietuvių ir rusų kalbomis), kurie, prisistatę telekomunikacijos įmonės darbuotojais ir policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 15 000 eurų.
Taip pat kovo 25 d. į Vilniaus m. 1 PK kreipėsi moteris (gimusi 1948 m.), kuri pareiškė, kad kovo 12–16 d. Vilniuje, būnant namuose, jai kelis kartus skambino nepažįstami žmonės (bendravo rusų kalba), kurie, prisistatę telekomunikacijos įmonės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 25 000 eurų.
Susiję straipsniai
Visais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.
Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.