Mindaugui Januičiui teismas skyrė 7 metų, o Tatjanai Beleckajai – 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Generalinė prokuratūra jai siūlė skirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę.
Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą teismas konstatavo, jog abiejų kaltinamųjų kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, darant nusikaltimą buvo pasiskirstyta vaidmenimis, nusikalsta dėl savanaudiškų paskatų.
Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.
Du lietuviai kaltinami šnipinėjimu Baltarusijai: vienas jų – buvęs aktyvus LŠS narys
Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, bylos duomenys yra nevieši. Teismas per posėdį paskelbė tik rezoliucinę nuosprendžio dalį, aplinkybių nevardijo.
Abu kaltinamieji yra suimti, jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Susiję straipsniai
Teisėja Edita Lapinskienė paskelbė, kad į nuteistųjų bausmės laiką bus įskaitytas nuo 2023 m. lapkričio trunkantis suėmimas.
Nuosprendžiu teismas nusprendė kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones konfiskuoti vaizdo ir filmavimo registratorius, M. Janučio automobilyje rastus daiktus.
Vyras nuosprendžio klausėsi nuotoliniu būdamas Šiaulių, o moteris – Panevėžio kalėjime.
„Taip“, – atsakė T. Beleckaja, kai teisėja jos paklausė, ar ji suprato paskelbto nuosprendžio rezoliucinę dalį.
„Taip, supratau“, – į tą patį teisėjos klausimą atsakė M. Januitis.
Abu kaltinamieji yra Lietuvos piliečiai. Vyras buvo įstojęs į Šaulių sąjungą, tačiau vėliau iš jos buvo pašalintas.
Pora anksčiau teisėsaugai nebuvo žinoma. M. Januitis anksčiau Lietuvoje buvo teistas, tačiau jo teistumas yra išnykęs.
Informaciją rinko Lietuvoje ir Latvijoje
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. gegužę pora nuvyko į Minską, kur per tarpininkus buvo užverbuoti Baltarusijos karinės žvalgybos – Generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji, veikdami organizuota grupe su Baltarusijos žvalgybos atstovais, vykdydami Baltarusijos žvalgybos organizacijos užduotis ir šios žvalgybos organizacijos pavedimu, nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. lapkričio mėnesio Lietuvoje ir Latvijoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko ir perdavė Baltarusijos žvalgybą dominančią informaciją, ir už tai gavo ne mažesnį kaip 8 514 eurų atlygį.
Minėtą pinigų sumą skaitydama nuosprendį įvardijo ir teisėja E. Lapinskienė, ji sakė, kad šie pinigai priklauso T. Beleckajai, pinigams taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, šie pinigai bus konfiskuoti Lietuvos valstybės naudai.
Lietuvai taip pat atitenka pinigai, kurie buvo gauti pardavus M. Janučio „Toyota“ automobilį – apie 900 eurų. Šis automobilis buvo naudojamas šnipinėjimui.
Klaipėdos apygardos teismo pranešime rašoma, kad užsienio žvalgybos instituciją domino informacija apie Lietuvos kariuomenę, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos šaulių sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkams priklausančią karinę techniką bei ginkluotę, jos dislokacijos vietas, taip pat informacija apie strateginių objektų infrastruktūrą, Lietuvos šaulių sąjungos veiklą, mokymų turinį, Baltarusijos opozicijos veiklą Lietuvoje ir joje dalyvaujančius asmenis.
„Taigi, buvo renkama ir perduota būtent tokio pobūdžio informacija, kuri domino užsienio valstybės – Baltarusijos Respublikos – žvalgybą. Informacija buvo renkama įvairiais būdais ir priemonėmis – stebint užsienio žvalgybą dominančius civilinius ir karinius objektus, reiškinius – karinės technikos judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, viešus renginius, atitinkamų organizacijų rengiamus mokymus, juos fiksuojant mobiliojo ryšio, filmavimo priemonėmis, vaizdo registratoriumi“, – rašoma teismo pranešime.
Kaltinamieji, laikydamiesi ypatingų konspiracijos priemonių, su žvalgybos atstovais slaptai susitikinėdavo Baltarusijoje.
„Užverbuoti tam, kad teiktų informaciją apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, savanorišką krašto apsaugos sistemą, apie Šaulių organizaciją. Būtent vienas kaltinamųjų buvo infiltruotas į Šaulių organizaciją siekiant įvertinti struktūrą, mokymus, turimą infrastruktūrą. Akivaizdžiai buvo duotos užduotys stebėti Lietuvos ir NATO karines pajėgas, rinkta informacija apie Baltarusijos opozicijos atstovus – veikla buvo įvairialypė“, – per spaudos konferenciją yra sakęs generalinės prokurorės pavaduotojas Artūras Urbelis.
Pasak prokuroro A. Urbelio, kaltinamiesiems įslaptinta informacija nebuvo prieinama ir nebuvo teikiama.
Bylos duomenimis, Baltarusijos GRU atstovai buvo suinteresuoti gauti informaciją apie Lietuvoje dislokuotą karinę techniką bei ginkluotę, priklausančią mūsų šalies kariuomenei, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, Lietuvos šaulių sąjungai bei NATO sąjungininkams, strateginių objektų infrastruktūrą ir jų apsaugą, Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir jos organizuojamų mokymų turinį, Baltarusijos opozicijos veiklą Lietuvoje bei joje dalyvaujančius asmenis, o taip pat informaciją apie Lietuvos piliečius, kurie galėtų būti užverbuoti.
Anot karinės žvalgybos, Baltarusijos GRU taip pat norėjo sužinoti informaciją apie pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje ir jo metu taikytas saugumo priemones.
Karinė žvalgyba nurodo, kad įtariamieji įvairiais būdais rinko ir perduodavo informaciją operacinės žvalgybos kuratoriui.
Nors, kaip įtariama, šių kaltinamųjų rinkta ir Baltarusijos GRU perduota informacija nebuvo įslaptinta, ji yra vertinga tiek užsienio valstybių ginkluotosioms pajėgoms ruošiant karinės agresijos planus, tiek naudojama vykdant kitą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę.
Už šnipinėjimą Lietuvos įstatymai numato griežtas laisvės atėmimo bausmes – laisvės atėmimą nuo 6 iki 15 metų.