Šie gaisrai sudaro 23,6 proc. visų gaisrų. Didžiausią dalį (477 gaisrai) sudaro gaisrai nenušienautose pievose.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose sumažėjo 34,1 proc.
Iki 2025 m. balandžio 15 d. per šį laikotarpį buvo užregistruoti 1174 atvirųjų teritorijų gaisrai.
PAGD skelbia, kad kasmet Lietuvoje išdega tūkstančiai hektarų pievų: primena svarbias taisykles
Gesindami degančią žolę, šiemet nukentėjo 3 žmonės, nukemntėjo vienas namas, ugniagesiai nuo plintančios ugnies išgelbėjo 18 statinių.
Siekdami sumažinti žolės gaisrų skaičių ir sutramdyti pernykštės žolės padegėjus bei sugriežtinti priešgaisrinės saugos kontrolę gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, šalies valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai rengia prevencinę akciją „Nedegink žolės“ ir reidus atvirosiose teritorijose.
Susiję straipsniai
Šiemet šalyje surengta per 200 tokių reidų.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) ir šios valdybos tarnybų pareigūnai kartu su Valstybinių miškų urėdijos atstovais, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais bei Lietuvos šaulių sąjungos nariais,siekdami pažaboti pavojingą pavasarinį įprotį – sausos žolės deginimą, kovo ir balandžio mėnesį inicijavo bendrus reidus.
Į pagalbą pasitelkti bepiločiai orlaiviai (dronai), taip pareigūnai gali iš oro stebėti didelius plotus ir operatyviai reaguoti pastebėjus dūmų židinius.
Reidų metu pareigūnai bendravo ir su gyventojais: informavo apie galiojančius draudimus kūrenti laužus ir deginti sausus augalus, priminė gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, įspėjo apie gresiančią administracinę atsakomybę ir baudas.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės.
Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą laužų kūrenimui nustatytose vietose).
Laužus miške leidžiama kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu.
Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą.
Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
Visais atvejais rekomenduojama kūrenant laužą turėti pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvą, kibirą su vandeniu ar nedegų audeklą) ir įvertinti vėjo stiprumą bei kryptį.
Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, ar vietinės savivaldybės tvarkos taisyklės iš viso leidžia kūrenti laužus savo teritorijos ribose.
Baudos už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą:
Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų; Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2300 eurų; Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų; Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Taip pat reikėtų įvertinti, jog žolės degintojui gresia ir žalos gamtai kompensavimas, kurio dydį nustato aplinkos apsaugos pareigūnai (įprastai siekiantis nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų) bei degančios žolės metu sunaikinto svetimo turto (transporto priemonių, statinių, pastatų ir pan.) nuostolių padengimas.