Anot jo, nuo 2020 m. pastebimas 10–15 proc. sukčiavimo atvejų augimas kasmet. Policijos departamento atstovo teigimu, nors pernai didėjimas nebuvo fiksuojamas ir pradėta 7 proc. mažiau su sukčiavimu susijusių ikiteisminių tyrimų, per pirmuosius tris šių metų mėnesius jau yra 6 proc. daugiau atvejų ir ikiteisminių tyrimų.
„Tos tendencijos yra tokios, kad tikrai tos problemos kol kas išspręsti nepavyksta. Pernai iš viso (sukčių – ELTA) iš žmonių buvo išviliota daugiau negu 34 mln. eurų pinigų (…), šiemet, šio ryto duomenimis, turime beveik 10 mln. eurų, kurie yra išvilioti iš žmonių“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė R. Matonis.
Tuo metu Lietuvos banko (LB) Sukčiavimo prevencijos vadovas Linas Sadeckas teigė, kad pernai fiksuotų sukčiavimo atvejų skaičius išaugo 12 proc., palyginti su 2024-aisiais metais, ir siekė 15,5 tūkst.
Papasakojo, kaip skambučių centras Ukrainoje apgaudinėjo žmones: išsiskyrė specialia taktika
Jo teigimu, ženkliai augo ir ketinimų išvilioti pinigus. LB duomenimis, 2024 m. buvo bandyta išvilioti 35 mln. eurų, o pernai – 58 mln. eurų. Vis dėlto, pasak L. Sadecko, nuostolių dydis nesikeitė.
„Galbūt gera žinia yra ta, kad tikrasis nuostolis išliko stabilus. Tiek 2024 m., tiek 2025 m. patirtas gyventojų nuostolis buvo apie 20 mln. eurų, nepaisant to, kad bandymų mastas kito“, – akcentavo jis.
Susiję straipsniai
L. Sadeckas išskyrė tris pagrindines sukčiavimo schemas. Pirmoji – duomenų viliojimas netikromis SMS žinutėmis, į jas įterpiant nuorodas, vedančias į finansų rinkos dalyvių puslapius, kur yra inicijuojami mokėjimai. Ši schema, anot jo, sudarė pusę pernai fiksuotų sukčiavimo atvejų.
Taip pat jis išskyrė netikras investicines platformas ir sukčiavimą telefoniniais skambučiais.
„Telefoninis sukčiavimas, sakyčiau, labai stipriai evoliucionavo nuo to, kas buvo per paskutinius turbūt 5–10 metų. Telefoninis sukčiavimas nėra suprantamas, kaip vieno asmens skambutis vartotojui, tai yra asmenų grupė, kuri veikia kryptingai“, – aiškino jis.
Gyventojams atsiėmus pensijų lėšas, sukčiavimo augimo kol kas nefiksuoja
Policijos departamento atstovo teigimu, nors buvo prognozuojama, kad gyventojams pasitraukus iš antros pakopos pensijų fondų sukčiavimo atvejų daugės, kol kas ženklaus padidėjimo nefiksuojama.
„Ko visi čia labai bijojome, turbūt tų grynųjų pinigų atsiėmimo, jų gavimo iš antrosios pakopos pensijų fondų. Dabar matome, kad visi žmonės turbūt, kurie parašė prašymus per pirmą ketvirtį, tuos pinigus gavo“, – kalbėjo R. Matonis.
„Kažkio bumo, tokio netgi tikėtino, gal ir prognozuotino, kol kas nefiksuojame. Ikiteisminių tyrimų, taip, kiekvieną dieną yra, bet tikrai kažkokio masinio padidėjimo tikrai nėra“, – pridūrė jis.
Tiesa, anot Policijos departamento atstovo, jau nuo metų pradžios pastebimos su tuo susijusios sukčiavimo schemos, gaunami gyventojų pranešimai. R. Matonis aiškino, kad sukčiai siūlo apgaulingas ir nerealistišką grąžą žadančias investavimo galimybes, konsultacijas su netikrais „ekspertais“.
„Tikrai tos tendencijos jau matomos, sukčiai turbūt tam ruošėsi, žinodami tą situaciją, kad tuos pinigus žmonės gaus“, – sakė R. Matonis.
Jis akcentavo, kad gyventojams „raudona lemputė“ turėtų užsidegti, jei paskambinęs asmuo, prisistatęs konsultantu, pokalbio metu kalba rusų kalba. Taip pat jis išskyrė ir L. Sadecko minėtas netikras interneto svetainių nuorodas, investavimo platformas.