2005–2025 m. laikotarpiu užregistruotų nusikalstamų veikų sumažėjo 52 proc., nužudymų – 81 proc., plėšimų – net 95 proc., vagysčių – 78 proc. VRM vertinimu, tai vieni didžiausių teigiamų pokyčių nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Visgi ministerija pažymi, kad tradicinius nusikaltimus vis dažniau keičia mažiau matomos, technologijomis grįstos grėsmės.
Per tą patį laikotarpį sukčiavimų padaugėjo 25 proc., be to, fiksuojamas ryškus elektroninių nusikaltimų ir su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų augimas.
Pareigūnai užkirto kelią narkotikų tinklui: klaipėdiečiai įkliuvo su 250 tūkst. eurų vertės kvaišalais
„Lietuva tapo gerokai saugesnė, tačiau saugumo iššūkiai tampa vis sudėtingesni ir labiau fragmentuoti, o nusikalstamos veikos vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę, tampa labiau organizuotos ir reikalauja kitokių prevencijos bei tyrimo priemonių.
Todėl šiuo metu ypač svarbu pereiti nuo bendro reagavimo prie tikslinio, duomenimis grįsto rizikų valdymo“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Susiję straipsniai
Anot jo, tyrimas parodė, kad sudėtingiausia viešojo saugumo problema yra smurtiniai nusikaltimai. Nors jų skaičius mažėja, struktūra išlieka stabili. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė nužudymų susiję su alkoholio vartojimu, o tipinis smurtautojas yra socialiai pažeidžiamas, vidutinio amžiaus vyras.
Gyventojų saugumo jausmas per du dešimtmečius išaugo nuo 54 iki 89 proc., o pasitikėjimas policija Lietuvoje yra vienas sparčiausiai augančių ES – šalis šiuo rodikliu šiuo metu užima 9 vietą.
Vis dėlto tik apie 44 proc. nukentėjusiųjų kreipiasi į teisėsaugą, o tai reiškia, kad dalis nusikalstamų veikų lieka nepastebėtos.
Savo ruožtu analizę pristačiusi vidaus reikalų ministerijos sociologė Eglė Vileikienė pažymėjo, kad nepaisant teigiamų pokyčių, kai kuriose srityse Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų ES valstybių – ypač pagal nužudymų lygį, žuvusiųjų eismo įvykiuose ir gaisruose skaičių.