Šiemet, sausio mėnesį, patikrinę į Lietuvos Respublikos teritoriją įvažiavusį maršrutinį autobusą, vykstantį iš Rygos į Varšuvą, pasieniečiai atkreipė dėmesį į dvi jaunas moteris, pateikusias Eritrėjos pilietėms Graikijos Respublikoje išduotus dokumentus – leidimą gyventi ir pabėgėlio kelionės dokumentus.
Netrukus paaiškėjo, kad iš tiesų autobuso keleivės yra iš Etiopijos, o minėti dokumentai priklauso ne joms. Abi moterys maždaug prieš pusmetį buvo neteisėtai patekusios į Latviją iš Baltarusijos ir gyveno pabėgėlių centre.
Tuo pačiu autobusu vyko Eritrėjos pilietis J. M. A., turintis leidimą gyventi Didžiojoje Britanijoje. Nors užsienietės teigė jo nepažįstančios, VSAT pareigūnai pas vieną iš šių moterų telefone rado banko pavedimo, kuriuo minėtam Eritrėjos piliečiui buvo pervesta 550 D. Britanijos svarų sterlingų, nuotrauką. Visi trys užsieniečiai buvo sulaikyti pareigūnų.
Susiję straipsniai
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad viena iš sulaikytų moterų per socialinius tinklus daugiau nei pusmetį bendravo su J. M. A., viename iš pranešimų aptarė galimybę iš Baltarusijos vykti į Latviją, o vėliau – iš Latvijos į Lenkiją. Taip pat nustatyta, kad minėtas Eritrėjos pilietis joms į Rygą atvežė svetimus dokumentus, kuriais pasinaudodamos moterys ketino pasiekti Vakarų Europą, padėjo joms nusipirkti autobuso bilietus.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas tam, kas organizavo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčio užsieniečio neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną numato laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 10 metų. Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo dokumentą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.